Pradžia
lt
en
COVID-19 Jonavoje
Infrastruktūros plėtros įmokų skaičiuoklė
Paslaugos
Skelbimai
Projektai
DUK

Tarptautinis projektas mokymosi tikslais praplėtė mokytojų akiratį ir žinias

Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje baigtas „Erasmus+“ tarptautinių mokytojų mobilumų mokymosi tikslais projektas. Suorganizuota 17 išvykų į užsienio šalis: Italiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, kur įvairių dalykų mokytojai kėlė kvalifikaciją. Teikdami paraišką projektui, turėjome tikslą susipažinti su šiuolaikinėmis Europos Sąjungos šalių ugdymo tendencijomis, pasidalinti patirtimi su kolegomis iš užsienio šalių, plėsti ir stiprinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Šiuo tikslu sudarėme europinės plėtros planą, kurį pasisekė įgyvendinti.

Galbūt kiltų klausimas, kuo mokytojų kvalifikacijos kėlimas kitoje šalyje pranašesnis už mokymąsi mūsų šalyje? Išvykos, panirimas į kitą kultūrinę aplinką, savo miesto, įstaigos reprezentavimas prisideda prie mokytojo asmenybės ūgties, tarpkultūrinių žinių plėtros, o įgytos ar pastiprintos lanksčiosios kompetencijos turi įtakos ir mokyklos pedagoginės bendruomenės mikroklimatui, ugdymo aplinkoms, geriems santykiams su kolegomis ir mokiniais kurti, imtis iniciatyvų. Naujos, dažnai netikėtos profesinį ir kultūrinį akiratį plečiančios patirtys stabdo inertiškumą, tai tarsi atskaitos taškas, leidžiantis įvertinti susiformavusias asmenines nuostatas, turimus gebėjimus ir žinias. Mokymasis užsienyje su kitų šalių kolegomis turi atgalinio ryšio galią, kurio šviesoje mūsų progimnazija iš kitos perspektyvos įvertina ugdymą – tiek pozityvius vystytinus dalykus, tiek taisytinus trūkumus.

Mokymus rinkomės tokius, kuriuose buvo skiriamas dėmesys  šiuolaikinio mokymosi principams.  Be to, kad jis turėtų būti aktualus, patrauklus, motyvuojantis, turi skatinti mokinių savarankiškumą, būti pritaikytas skirtingiems mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams ir kt.

Atvirkštinis mokymas. Daug dėmesio įvairiuose kursuose buvo skirta atvirkštiniam mokymuisi (angl. Flipped Classroom). Tai vienas veiksmingiausių mokymo organizavimo būdų, prisitaikantis prie mokinių ugdymosi skirtybių. Įprastinėje pamokoje mokytojas yra žinių šaltinis, o atvirkštinis mokymasis eliminuoja jo didaktinį vaidmenį, nes mokiniai pagrindines temos žinias įgyja savarankiškai, t. y.  susipažįsta su pamokos tema ir išmoksta pagrindinius dalykus namuose (paviršinis mokymasis). Pamokos laiku mokytojas patikrina supratimą, gavęs atgalinį ryšį, ir skiria praktinių užduočių temai įtvirtinti, gilinti, atlieka konsultanto, mentoriaus vaidmenį. Taigi klasės veiklos organizuojamos taip, kad pradinės žinios būtų taikomos, analizuojamos, t. y. pereinama prie giliojo mokymosi, įjungiami aukštesnieji mąstymo gebėjimai.

Skaitmeniniai įrankiai. Taip pat rinkomės nemažai kursų, kuriuose mokėmės naudotis švietimui skirtais skaitmeniniais įrankiais. Juos turėtume pasitelkti ne tik todėl, kad su mokiniais komunikuotume jiems įprasta skaitmenine kalba, bet ir ugdymą padarytume interaktyvesnį, atitinkantį įvairius mokymosi poreikius. Tai būdas priartėti prie suasmeninto, savivaldaus mokymosi, vaizdžiai pateikiant skirtingo lygio užduotis, leisti vaikams mokytis savo tempu kartojantis medžiagą, galų gale kiekvienam pasisakyti ir būti išgirstam ar pamatytam, suteikti galimybių mokiniams bendradarbiauti realiu laiku dirbant prie paskirto projekto per nuotolį, gauti greitą grįžtamąjį ryšį. 

Žinoma, dirbant tradiciniu būdu klasėje, galbūt vienu metu visiems mokiniams naudotis IT įrankiais nėra realus scenarijus, bet šie nemokami įrankiai gali pasitarnauti individualizuojant mokymą, skiriant namų darbų užduotis, sekant mokinių progresą, išsikeliant naujus mokymo(si) uždavinius. 

Pozityvioji psichologija ugdyme. Per šiuos mokymus prisilietėme ir prie pozityviojo ugdymo. Pedagogai mato daugėjant irzlių, reiklių, išsiblaškiusių ar apatiškų vaikų. Juos ugdyti tampa šiuolaikiniu iššūkiu, ir tai galima daryti rodant asmenybę auginančios mąstysenos pavyzdžius. Pavyzdžiui, jeigu mokinys teigia, kad jam sudėtinga užduotis, užduodame klausimą, kaip jis ketina šioje situacijoje elgtis, ką išbandyti. Ieškodamas sprendimo, jis stiprins augimo mąstyseną, kuri visada yra sėkmingesnė. Ją pasirinkus atsiranda suvokimas, kad kliūtis padeda įveikti asmeninės savybės. Išgyvenamas teigiamo pokyčio, augimo patyrimas. Auginančio mąstymo priešingybė yra fiksuota mąstysena – tai neigiamos nuostatos. Taigi padėti mokiniui auginti savo asmenybę – tai padėti keisti nuostatas.

Taip pat šiais laikais išlaikyti dėmesį, ypač vaikams, labai sudėtinga, nes esame veikiami daugybės išorinių ir vidinių stimulų. Turbūt didžiausius iššūkius kelia išoriniai, nes mus pasiekia milžiniškas informacijos srautas. Dėl šios priežasties mokytojai mokėsi taikyti ir dėmesingumo (angl. Mindfulness) techniką, t. y. treniruoti gebėjimą būti čia ir dabar, suprasti, kur esi, ką veiki, susikoncentruoti ir nekreipti dėmesio į pašalinius dirgiklius.

Projektais grįstas mokymas. Nors beveik visas netradicines veiklas esame linkę vadinti projektais, tačiau mokymuose apie projektinį ugdymą akcentuota, kad tai yra metodas, kuriuo mokiniai įgyja žinių bei įgūdžių dirbdami tęstinį laiką ir tyrinėdami labai konkretų, dažnai netgi mokinių pasirinktą kompleksinį klausimą, problemą arba iššūkį. Viena projektinė veikla gali būti tęsiama iki 6 mėnesių. Ši veikla turi apimti ir dalykų integraciją, turėti aiškią kasdieninio pritaikymo prasmę  ir ugdyti mokinių kritinį mąstymą, atskleisti jų potencialą.

Projektinė veikla nėra vien trumpalaikės naudos siekimas. Kai ji įtraukia mokinių protus ir širdis, skatina gilųjį mokymąsi, suteikia prasmės jausmą mokantis, praplečia akiratį. Taip formuojasi sėkmės įgūdžiai bei skatinamas kūrybiškumas. Mokytojo ir mokinio ryšys transformuojamas į mentorystę ir bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo.

Dar yra daugelis patirčių ir žinių, kurias suteikė šis mobilumų mokymosi tikslais projektas. Džiaugiamės, kad mokytojai, projekto dalyviai, jaučiasi praturtinę savo asmenybę ir profesines žinias bei įgūdžius. Pagal pasidalytosios lyderystės principus jie perteikia įgytas žinias kolegoms, taip pat išmoktas technikas, įrankius, metodus, mokymosi modelius taiko kasdieniniame darbe. Susibūrę į Inovatyvių mokytojų klubą diskutuoja ir reflektuoja mokymo patirtis, atrasdami stipriąsias ir tobulintinas sritis, teikia tarpusavio paramą ir vieni kitus įkvepia išbandyti ugdymo naujoves.

Rita Masiliūnienė, „Erasmus+“ KA1 projekto koordinatorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja