DUK

Užsienio valstybėje gyvenantis asmuo išvykimą gali deklaruoti užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

Nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienį, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos.

Asmuo turi pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą nauju adresu.

Asmuo deklaravimo įstaigai turi pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą nauju adresu.

Pirmiausia asmuo turėtų pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra tikslūs ir teisingi. Žr. atsakymą Nr. 4.

Jeigu gyvenamosios vietos duomenys yra neteisingi, atsižvelgiant į netikslių duomenų priežastis, atitinkamaiasmuo turi kreiptis į Registrų centrą dėl pastato ar patalpos ir teisių į jį (ją) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, inicijuoti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nesudaryta, ar kreiptis į savivaldybę dėl adreso suteikimo.

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Jeigu adresas nėra įregistruotas Adresų registre, asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę arba seniūniją su prašymu suteikti adresą.

Pasitikrinti savo gyvenamosios vietos adresą galite Registrų centro interneto tinklalapyje https://www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa

Paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Jeigu asmuo, kuris kreipiasi į deklaravimo įstaigąir yra pastato (patalpos) teisių perėmėjas, jis turėtų kreiptis į mirusiojo asmens paskutinės gyvenamosios vietos notarą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paviešinti jį Nekilnojamojo turto registre kaip apie šio turto savininką.

Nuosavybės teisė į paveldėtą nekilnojamąjį turtą gali būti registruojama notaro išduoto paveldėjimo ar nuosavybės teisės liudijimo arba Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu.

Dėl pastato ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre asmuo turi kreiptis į Registrų centrą ir pateikti prašymą įregistruoti pastatą bei nuosavybės teises į jį, taip pat aktualią pastato kadastro duomenų bylą ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, priklausomai nuo statinio kategorijos.

Jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose.

Jei pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktasadresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, reikalinga kreiptis į savivaldybę arba seniūniją su prašymu suteikti adresą.

Jei adresas suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, reikalinga kreiptis į savivaldybę arba seniūniją su prašymu pateikti adreso duomenis Adresų registrui.

Pirma, patikrinti ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numerisgatvėje arba gyvenamojoje vietovėje. Jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių per. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17-24B.

Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė(jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų

sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10., Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k. 15.

Antra, įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis. Patikrinti ar adresas įregistruotas Adresų registre galima portale www.regia.lt esančioje Adresų paieškoje.

Jeigu bent viena iš nurodytų sąlygų nėra tenkinama, asmens deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra netikslūs.

Susipažinti su Gyventojų registre tvarkomais asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis galima:

1. Prisijungus prie Registrų centro savitarnos (ipasas.lt/index.php?app=gyvreg);
2. Atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį;
3. Siunčiant prašymą paštu adresu Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius;
4. Siunčiant prašymą elektroniniu paštu info@registrucentras.lt.

Gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresai kaupiami Gyventojų registre. Jų duomenimis naudojasi įvairios šalies įstaigos, kurios kaskart turi juos atnaujinti. Kiekviena šių registrų duomenis naudojanti įstaiga pati nusistato šių duomenų gavimo ir atnaujinimo tvarką bei periodiškumą.

Norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba patikslinti jos duomenis, asmuo turi kreiptis į vietos seniūniją ar savivaldybę. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą taip pat galima ir internetu – per Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt) ar Registrų centro savitarnos portalą (www.https://www.registrucentras.lt/savitarna/).

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą įstaigai pateikia:

• pasą ar asmens tapatybės kortelę;
• deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir pasą arba asmens tapatybės kortelę, jeigu vaikui toks dokumentas išduotas;
• pateikti patalpos ar pastato nuosavybę patvirtinančius dokumentus;
• nuomos ar panaudos sutartis, jei patalpa ne Jūsų nuosavybė.

​

Deklaruojant gyvenamąją vietą savininko sutikimas reikalingas, išskyrus atvejus, kai deklaruojamas nepilnametis vaikas, kurio vienas iš tėvų jau yra deklaravęs savo gyvenamąją vieta toje gyvenamojoje patalpoje. Jeigu sudaryta raštiška nuomos, panaudos sutartis, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet galima deklaruoti nepateikiant atskiro savininko sutikimo. Tokia sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro. 

Pažyma gali būti išduodama tik gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu ar jo įgalioto asmens prašymu.

Deklaracijų negali pateikti įgalioti asmenys.

• būstas turi būti asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta;
• būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką;
• dėl būsto teisinio statuso nėra iškelta civilinė byla (dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir t.t.)
• būsto savininkas arba bendro naudojimo patalpų savininkai sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas arba atitinkamai bendro naudojimo patalpos būtų pritaikytos;
• būstas įregistruotas nekilnojamojo turto registre;
• naujos statybos būstas baigtas statyti ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti;
• būstas turi priklausyti nuosavybės teise pareiškėjui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei (socialinis būstas);
• būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį būstą).

Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys – tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas (toliau – pareiškėjas). Prašymas gali būti pateikiamas ir elektroniniu paštu. Kartu su prašymu yra teikiami šie dokumentai:

• neįgaliojo pažymėjimo kopija;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
• mokinio ar studento pažymėjimo kopija (teikia besimokantys asmenys);
• išrašas ar jo kopija iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a), jei neįgaliajam yra paskirtos dializės procedūros;
• kita pareiškėjui svarbi informacija.

Būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas:

• specialusis nuolatinės slaugos poreikis – labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;
• bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis – ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;
• kitų, nei nurodyta 2 punkte, techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (vaikštynės, ramentai ir pan.) – vidutiniai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai.

Informaciją apie eiles valstybiniuose suaugusiųjų socialinės globos namuose galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje: www.ndt.lt.

Taip.

Ne. Trumpalaikė socialinė globa skiriama socialiniam darbuotojui pateikus asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadą ir gavus rašytinę informaciją, kad globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai.

Taip, jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę ilgalaikei socialinei globai.

Tais atvejais, kai asmeniui skirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose (specialiuosiuose) globos namuose, į eilę gauti minėtą paslaugą įrašo (ir tas eiles tvarko) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Socialinės globos teikimas asmeniui gali būti nutraukiamas sprendimą skirti socialinę globą asmens sprendimu:

• paaiškėjus, kad asmuo, kreipdamasis dėl socialinių paslaugų teikimo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas) pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;
• praradus teisę gauti iš savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui finansuojamas socialines paslaugas ir atsisakius mokėti visą paslaugos kainą;
• asmeniui nesilaikant įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir esant surašytiems ne mažiau nei trims taisyklių pažeidimų aktams per šešių mėnesių laikotarpį;
• asmeniui nesilaikant socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutarties reikalavimų;
• atlikus socialinių paslaugų poreikio vertinimą ir nustačius, kad nėra poreikio paslaugai, kurią asmuo gauna;
• asmeniui atsisakius paslaugų;
• asmens prašymu keičiant įstaigą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

Nustatant mokėjimo dydį už dienos socialinę atsižvelgiama į asmens šeimyninę padėtį ir į gaunamų pajamų dydį:

• Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
• Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
• Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 50 procentų asmens pajamų.

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:

• su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
• individualios veiklos pajamos;
• autorinis atlyginimas;
• pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
• šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
• nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
• palūkanos;
• dividendai;
• vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
• išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
• turto nuomos pajamos;
• žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
• stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
• transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
• išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
• socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
• netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
• ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
• individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;· išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

Taip. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialinę globą ir asmeniui teikiamos socialinės globos rūšį.

Tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikei socialinei globai į globos įstaigą siunčiami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kuriems socialinių paslaugų negalima teikti namuose arba tos paslaugos yra neefektyvios ir (arba) neturintys artimųjų, kurie pagal teisės aktus privalo juos prižiūrėti arba turintys artimuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti.

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba šeimos nariams, globėjams, rūpintojams dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) negalintiems laikinai prižiūrėti asmenų (senyvo, darbingo amžiaus su negalia), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat ši paslauga gali būti teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, įrašytiems į eilę dėl ilgalaikės socialinės globos, taip pat socialinės rizikos asmenims, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai, fiziniam ir emociniam saugumui.

Kreiptis dėl socialinės globos gali:

• pats asmuo, kuriam reikalinga socialinė globa;
• vienas iš suaugusių šeimos narių;
• globėjas, rūpintojas;
• bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių)  ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Kreipiantis dėl socialinės globos pateikiami šie dokumentai:

• Prašymas – paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• Neįgaliojo pažymėjimas (neįgalumo lygio pažyma, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ar (ir) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma;
• Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė ir informacija apie asmens sveikatos būklę bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
• Jei asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – teismo sprendimas, nutartis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu, globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
• Kiti dokumentai pagal poreikį.

Taip, galima. Pateikti prašymą įregistruoti santuoką galima naudojantis šiomis elektroninėmis priemonėmis: el. paštu, per e. pristatymo sistemą, per e. valdžios vartus, per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).

Negali, prašymai įregistruoti santuoką pateikiami asmeniškai abiem būsimiems sutuoktiniams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, kurioje jie pageidauja registruoti santuoką.

Prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas tam Civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pageidaujama registruoti santuoką. Santuoką galima registruoti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką būtina turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei duomenų apie norinčius susituokti asmenis ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Taip pat dokumentus, patvirtinančius gimimą, jeigu santuoka ne pirma – santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą, santuokos įregistravimą patvirtinantį dokumentą (santuokos liudijimą, santuokos sudarymo įrašo išrašą, formą B pagal Konvenciją ar kitą dokumentą) bei abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Jei duomenų apie sutuoktinius ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, civilinės metrikacijos įstaiga, siekdama įsitikinti, ar apskaita nepažeis santuokos sudarymo sąlygų, gali paprašyti pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Santuokos registravimo metu moteris gali pasirinkti sutuoktinio pavardę, tačiau jai suteikiama moteriška pavardės forma (su galūne -ė). Originali pavardė su galūne -a gali būti suteikta, jei sutuoktinis yra užsienio valstybės pilietis.

Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, nelietuviškos raidės W, X ir Q Lietuvos Respublikos piliečių varduose ir pavardėse, sudarant jų civilinės būklės aktus, nerašomos.

Prašymas pasirinktai Civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas tiesiogiai, per atstovą, registruotu paštu, per kurjerį arba paslaugą galima užsakyti elektroniniu būdu, naudojantis Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacine sistema (MGVDIS).

Elektroninės socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt galite pateikti įvairius prašymus dėl socialinės paramos.

Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur) išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis galės kreiptis pats.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas Išmokų vaikams įstatymas ir teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

Primename, kad išmokos vaikui, kuri bus papildomai skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, mokėjimo tvarka išlieka ta pati, kaip ir dabar. Taigi, kai kreipsis nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turės patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2018 metais, vertinamos 2017 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo 1,5 VRP dydžio (183 eurų), todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikės, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinių sistemų pagalba. Tuo atveju,  jeigu pajamos einamaisiais metais sumažėja, vaiko tėvai turės pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui. Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia.

Išmoka vaikui mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu:

• Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t.y. 30,02 Eur.

Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:

• kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur). Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,50 Eur), nuo 2 metų iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (15,20 Eur) per mėnesį;
• kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,50 Eur), nuo 2 metų iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (15,20 Eur) per mėnesį.

Dėl socialinės paramos mokiniams (maitinimo), taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima prašymą-paraišką pateikti iki spalio 5 d., o dėl nemokamo maitinimo visus mokslo metus. Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Neįskaičiuojama stipendija ir kita materialinė parama, teikiama aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas), taip pat   profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaruoja dvi ar daugiau šeimų, kurie už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), norint gauti kompensacijas, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi turėti teisę į kompensacijas. Jei neturės teisės nors viena šeima, teisės į kompensaciją neturės ir kitos šeimos.

Kompensacijos būstą nuomojantiems asmenims teikiamos tik tuomet, jeigu su nuomotoju raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre – valstybinėje įmonėje Registrų centre. Taigi kompensacijos skiriamos nepriklausomai nuo to, kas yra buto savininkas.

Kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, norint gauti kompensacijas, įsiskolinusieji su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas turi būti priteisęs padengti įsiskolinimą.

• Kreipdamasis asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, patvirtintos formos  prašymą-paraišką (ir jos priedus), kurioje nurodo duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją;
• Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs, pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti piniginę socialinę paramą.

Priklausomai nuo aplinkybių, kitas pažymas, reikalingas piniginei socialinei paramai skirti.

Kompensacijos teikiamos nepriklausomai nuo to, kokios rūšies kuru (kietuoju kuru – malkomis, anglimi ir pan., dujomis ar tiekiamas centralizuotas šildymas) gyvenamosios patalpos šildomos, įvertinus nepasiturinčių gyventojų nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai yra išnaudoję visas teisėtas pajamų gavimo galimybes. Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gavėjus pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 kv. m., karšto vandens normatyvas - 1,5 kub. m.; geriamojo vandens normatyvas - 2 m3 šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 m3. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 m2 ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 m2 būsto plotą.

Į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašomi asmenys ir šeimos turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Jonavoje.

Socialinis būstas nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Prašymas įrašyti į sąrašą teikiamas Jonavos raj. savivaldybėje, Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus 320 kabinete.

Programėlę Android ir iOS įrenginiuose nemokamai galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“ parduotuvių.

Šiandien programėlėje galima rasti informaciją apie renginius rajone, sekti pagrindines naujienas, prisijungti prie Moki Jonava savitarnos ir apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitas arba užsisakyti kitas paslaugas, laimėti įvairių prizų. Atsidarius Jonavos baseinui, su programėle bus galima gauti nuolaidų apsilankymo bilietams. Jonaviečio programėlę nuolat atnaujinsime įvairiomis funkcijomis, kurias pasiūlyti galite ir jūs skiltyje „Pasakyk, ką galvoji?“.

Programėlė skirta tik Jonavos rajono gyventojams, todėl atsisiuntus ją į savo įrenginį ir norint prisijungti, reikės patvirtinti savo tapatybę elektroninės bankininkystės arba m. parašo pagalba. Jūsų deklaruota gyvenamoji vieta bus tikrinama pagal Registrų centro pateiktus duomenis.

Jei esate pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, užsiregistruokite ir atvykite į bet kurį savo banko skyrių, ten jums bus sukurta ir aktyvuota el. bankininkystė ir Smart-ID paskyra.

Jei esate pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis SIM kortelę, kreipkitės į savo mobiliojo ryšio operatorių m. parašui gauti.

Nepilnamečiai Jonavos rajono gyventojai netrukus taip pat galės prisijungti prie programėlės naudodamiesi el. bankininkystės paslauga. Daugumoje bankų tėvai jau gali atidaryti sąskaitas savo nepilnamečiams vaikams.

Antrajame programėlės vystymo etape, atsidarius Jonavos baseinui, programėlėje atsiras galimybė tėvams sukurti nuolaidos kodą savo vaikams.

Taip pat jau kuriame „Vaiko paskyrą“, kurią tėvai galės aktyvuoti savo vaikams, kad šie turėtų galimybę savarankiškai prisijungti prie programėlės. Tokia galimybė atsiras trečiajame programėlės vystymo etape.

Išjunkite aplikaciją, išvalykite aplikacijos saugyklą ir vėl paleiskite aplikaciją iš naujo.
Apliakcijos saugyklą galima išvalyti:

1. Paspaudžiame ant aplikacijos piktogramos ir palaikome kelias sekundes.
2. Pasirodžiusiame meniu pasirenkame “Aplikacijos informacija”
   
3. Pasirenkame apačioje esantį pasirinkimą “Išvalyti duomenis”
   
4. Paleidžiame aplikaciją iš naujo.

PASTABA: Vartotojo sąsaja gali skirtis pagal įrenginio modelį.

Problema kyla dėl to, kad Mi Browser interneto naršyklė po paskutinės naršyklės atnaujinimo “nebesupranta” JONAVA programėlės nuorodų. Norint išspręsti problemą reikia pakeisti numatytąją interneto naršyklę į kitą (pvz. Chrome).

Žingsniai, kaip tai atlikti:

1. Pasirenkame Nustatymus.
   
2. Pasirenkame aplikacijų nustatymus.
   
3. Pasirenkame “Valdyti aplikacijas”.
   
4. Paspaudžiame viršutiniame kampe esantį tritaškį.
   
5. Pasirenkame “Numatytosios programėlės”
   
6. Pasirenkame “Naršyklė”.
   
7. Pakeičiame naršyklę į kitą norimą naršyklę.
   

Tai yra programėlės klaida, atsinaujinkite programėlę į naujausią versiją, kurioje ši klaida ištaisyta.

Jei naudojantis JONAVA aplikacija susiduriate su technine problema, prašome incidentą registruoti naudojantis šią formą. 
Informacija bus perduota Jonavos rajono savivaldybės darbuotojams ir JONAVA aplikacijos kūrėjams (techninė komanda).