ŽMOGUS NENORI MIRTI: GYVENIMAS – DIDŽIAUSIA VERTYBĖ

Rugsėjo 10-ąją minime Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną.

Savižudybės (sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas) – viena skaudžiausių, labiausiai sukrečiančių ir beprasmiškiausių mirčių pasaulyje. Savižudybė yra procesas, prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba, jog žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia. Kasmet mūsų rajone sąmoningai pasitraukia iš gyvenimo apie 20 gyventojų.

Dažniausiai žmogus, patekęs į sudėtingą gyvenimo situaciją ir neberasdamas išeities, apie ketinimą nusižudyti praneša aplinkiniams tam tikrais poelgiais.

• Dažnai kalba apie mirtį, gyvenimo beprasmiškumą, norą užmigti ir nebeprabusti, kalba tarsi atsisveikindamas.
• Matomi ryškūs elgesio pokyčiai, interesų ir gyvenimo džiaugsmo praradimas, gyvybiškai pavojingų situacijų nepaisymas (pvz., važiavimas itin dideliu greičiu, vaikščiojimas pavojingomis nuokalnėmis ir pan.).
• Nebūdingas narkotikų, didelio kiekio alkoholio vartojimas.
• Nepavykę bandymai nusižudyti.
• Testamento ruošimas, tikslių datų, vietos minėjimas ir pan.

Ketinantys nusižudyti žmonės vengia kreiptis pagalbos, bet tai dar nereiškia, kad jie tos pagalbos nenori.

• Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad žmogus galvoja apie savižudybę, mėginkite tiesiai paklausti ir su juo apie tai pasikalbėti (taip parodysite susirūpinimą ir suteiksite galimybę jam  atvirai apie tai pasipasakoti).
• Nenuvertinkite žmogaus problemų ir neįrodinėkite, kad savižudybė yra netinkamas jo problemų sprendimo būdas. Venkite tokių pasakymų, kaip „viskas bus gerai" (šiandien savižudybė jam atrodo kaip vienintelis problemos sprendimo būdas). Dėl tokios Jūsų „paguodos" žmogus tik dar labiau pasijus neišgirstas ir nesuprastas.
• Nepalikite jo vieno. Jeigu įmanoma, pašalinkite savižudybės priemonę (tabletes, ginklą, virvę ar pan.).
• Skubiai dalinkitės informacija apie galimą savižudybę su patikimais žmonėmis, ieškokite profesionalų pagalbos (skatinkite kreiptis psichologinės pagalbos, patys ją suorganizuokite ir palydėkite, taip parodydami palaikymą).

BŪTINOS PAGALBOS KRIZĖS ATVEJU KREIPKITĖS

• Pagalba ligoninėse (visą parą)

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos adresas ir telefonas
1.	VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras Priėmimo skyrius Krizių intervencijos centras	Vasaros g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 261 72 17
2.	VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Priėmimo skyrius	Parko g. 21, Vilnius Tel. (8 5) 267 18 40
3.	VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė, Psichiatrijos klinika Priėmimo skyrius, Krizių skyrius	S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Kaunas Tel. (8 37) 42 25 40
4.	Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Psichiatrijos klinika	Eivenių g. 2, Kaunas Bendras klinikų priėmimo skyriaus Tel. (8 37) 32 62 62
5.	VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė, Marių ligoninė Priėmimo skyrius	Žiegždriai, Kauno r. Tel. (8 37) 56 84 90
6.	VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Psichiatrijos filialo Priėmimo skubios pagalbos skyrius	Baltikalnio g. 4/Bangų g. 6a., Klaipėda Tel. (8 46) 39 77 84
7.	VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje Priėmimo skubios pagalbos skyrius	Aušros g. 27, Švėkšna, Šilutės r. Tel. (8 441) 48 335
8.	VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, Psichiatrijos klinika Krizių intervencijos, priėmimo ir konsultacijų centras	M.K.Čiurlionio g. 12, Šiauliai Tel. (8 41) 52 41 80
9.	VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, Psichiatrijos skyrius Krizių intervencijos centras	Smėlynės g. 25, Panevėžys Tel. (8 45) 50 71 84
10.	VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė Priėmimo skyrius	Vytauto g. 47, Rokiškis Tel. (8 458) 20 103

• Pagalba telefonu

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Telefono numeris	Pagalba internetu
			El. pašto adresas	Skype vardas
	Jaunimo linija	8 800 28 888	info@jaunimolinija.lt
	Vilties linija	116 123	vilties.linija@gmail.com
	Vaikų linija	116 111	vilnius@vaikulinija.lt
	Pagalbos moterims linija	8 800 66 366	pagalba@moteriai.lt
	Linija doverija (rusų k.)	8 800 77 277
	Karo medicinos tarnyba	8 800 70 123	psichologai@mil.lt
	Krizių įveikimo centras			krizesiveikimas
	Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (RVPL)		konsultacija@rvpl.lt	Psichologas_rvpl

• Pagalba vaikams ir paaugliams

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos adresas ir telefonas
1.	VšĮ Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras  Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius	Santariškių g. 7, Vilnius, tel. (8 5) 275 75 64 Vytauto g. 15, Registratūra tel. (8 5) 273 14 22
2.	VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Universitetinis vaikų ir paauglių skyrius	Parko g. 21, Vilnius, tel. (8 5) 267 27 26 Bendro priėmimo sk. tel. (8 5) 267 18 40
3.	Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Psichiatrijos klinika Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektorius	Eivenių g. 2, Kaunas Bendro priėmimo sk. tel. (8 37) 32 62 62 (visą parą) Nervų ligų ambulatorinio skyriaus  registratūra) tel. (8-37) 32 69 84; (8-37) 32 67 83 (8-18 val.)
4.	VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė Psichiatrijos filialas Vaikų psichiatrijos skyrius	Bokštų g. 6, Klaipėda tel. (8 46) 40 44 21
5.	VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė Psichiatrijos klinika Vaikų ir paauglių psichiatrijos centras	Architektų g. 77, Šiauliai, Reg. tel. (8 41) 52 39 11 (8-15 val.) Psichiatrijos klinikos registratūra  Tel. (8 41) 52 49 11 (nuo 15 iki 8 val. ryto)

Grėsmė gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai – skambinkite skubios pagalbos numeriu 112

Skubios pagalbos numeriu 112 skambinkite tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą bei suteikti skubią pagalbą.

Dažniausios savižudybių priežastys

• Santarvės šeimoje nebuvimas, vienišumo, nereikalingumo, artimųjų nesupratimo, pastovaus žeminimo jausmas (dažniau tai būna vyresnio amžiaus žmonės, didžiausia savižudybių rizika yra tarp našlių, išsiskyrusių žmonių, viengungių).
• Finansinės – ekonominės problemos (turi įtakos apie 24 proc. savižudybių).
• Nedarbas (savižudybės riziką padidina 4-5 kartus).
• Pakitusios gyvenimo sąlygos (gyvenamosios vietos pakeitimas, išėjimas į pensiją, artimo žmogaus praradimas ir pan.).
• Gyvenimo prasmės praradimas sukelia egzistencinę neviltį (ypač dažnai paauglystėje ir tarp senyvo amžiaus žmonių).
• Ankstesni mėginimai nusižudyti arba savižudis giminėje, taip pat žymių žmonių savižudybės tarnauja kaip pavyzdžiai kopijavimui (ypač jaunimo tarpe).
• Konfliktai, stresai, krizės (šios būklės metu žmogus tampa itin jautrus ir neatlaikęs įtampos ryžtasi savižudybei).
• Psichikos ligos (dažniausiai ne dėl pačių susirgimų, bet dėl jų sukeliamų psichosocialinių, ekonominių, socialinių padarinių).

Branginkime gyvenimą ir savo artimuosius, laiku išgirskime jų išsakytą pranešimą.

 

Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo

specialistė Rūta Pugačiauskienė