VIEŠOJI BIBLIOTEKA KVIEČIA Į SUSITIKIMĄ

Š. m. spalio 15 d., antradienį, 17.00 val. Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Žeimių g. 9) vyks projekto „Auksinis laureatų ruduo" renginys - susitikimas su rašytoju, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Donaldu Kajoku. Įėjimas nemokamas.

Donaldas Kajokas – poetas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Ilgus metus dirbo kultūros savaitraščio „Nemunas" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Jo kūryba yra išversta į anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų, lenkų, suomių, vengrų, gruzinų, ukrainiečių, latvių, slovėnų kalbas. D.Kajokas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. 1992 m. jam paskirta Jotvingių premija, 1995 m. tapo „Poezijos pavasario" laureatu, 1999 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" 2013 m. Donaldui Kajokui įteikta Liudo Dovydėno literatūrinė premija.

1980 m. išleidęs pirmąjį eilėraščių rinkinį „Žeme kaip viršūnėmis", šiandien gali didžiuotis gausia savo kūrinių bibliografija: eilėraščių knygomis, esė rinkiniais, prozos kūriniais. Naujausias kūrinys – šiemet išleista eseistinių miniatiūrų knyga „Lapės gaudymas", kurią sudaro žaismingi pokalbiai, dienoraščių paraštės ir miniatiūros, talpinančios daug poezijos ir filosofijos.

Anot poeto, literatūros kritiko Arno Ališausko, D.Kajoko poezijos žodžiai paprasti ir gula tiesiai į širdį. Jis nemoko gyventi, ir taip moko labiau nei kiti, aiškinantys, kaip ir ką daryti. Tik klausą reikia turėti ir mokėti skaityti. Rašytojas gyvena paprastai, nemeluodamas, nekeldamas sau didžiulių tikslų, tiesiog pasroviui nešamas gyvenimo upės ir gaudydamas atsklindančius virpesius, išsiliejančius kūryba. Net kūrėju savęs nelaiko, nes, jo manymu, vienintelis kūrėjas yra Dievas. Todėl poezija yra ne profesija ir amatas, o gyvenimo būdas. Sakytume – iškiliosios gyvenimo akimirkos. O greta iškiliųjų – kaip jų atsiradimo galimybė – vyksta nepaliaujamas, intensyvus minties darbas, kartais taip pat turintis teisę tapti išliekančiu gyvenimu, įsikūnyti knygos pavidalu.

dieviškos slėpynės

sakai ten buvo lubinai numėlę

ir vakaras ten buvo slinko kalvomis

toks ilgas švytintis toks lėtas traukinys

ar liko kas?

               – Taip. Ūkesys į sielą

įsėlinęs pagūžomis

              (D.Kajokas)