SVEIKAS PROTAS RINKIMŲ METU ATOSTOGAUJA

                      Jau tapo beveik įprasta sulaukti tarybos nario Remigijaus Osausko aštrios reakcijos į savivaldybės tarybos ar administracijos sprendimus, dėl kurių šis tarybos narys turi kitokią nuomonę nei valdančioji dauguma ar savivaldybės administracija. R. Osauskas tai vadina gilinimusi į esmę bei procedūras ir tvirtina darantis tai už eilinį gyventoją ar kaimyną, kuriems politikas nori atstovauti, bei žinąs, kad jam pakanka tam kompetencijos.

                      Bet ar tikrai taip yra? O gal tai tik noras būti matomam ir viltis sulaukti rinkėjų palaikymo, užsidėjus kovotojo su korupcija etiketę? Panagrinėkime š. m. rugsėjo 2 d. „Naujienose" publikuotą užsakomąjį R. Osausko straipsnį „Vietoje viešo atsiprašymo – STT įspėjimas Savivaldybei".

                      Tiems, kas neskaitė, pasakysim, kad šiame straipsnyje ne pirmą kartą reiškiami kaltinimai savivaldybės administracijai dėl pastatų Vasario 16-osios gatvėje pardavimo „Hesburger" prekės ženklą atstovaujančiai UAB „Hes-Pro Vilnius". Anot autoriaus, savivaldybė nesąžiningai pritaikė aukciono sąlygas vieninteliam pirkėjui ir už tai sulaukė STT įspėjimo. Tai melas.

                      Savivaldybė iš STT negavo nei įspėjimo, nei jokių kitokių tiesioginių nurodymų, nors popieriaus dėl šio aukciono buvo sunaudota daug: balandžio mėnesį R. Osauskas savivaldybės tarybos liberalų sąjūdžio frakcijos vardu apskundė savivaldybės administracijos veiksmus bendrapartiečio Vitalijaus Gailiaus vadovaujamai Seimo antikorupcijos komisijai. Reikia manyti, kad ši komisija išsamiai išnagrinėjo visus R. Osausko pateiktus dokumentus, nes skundą tyrė net du mėnesius. Savo atsakyme pareiškėjui Seimo antikorupcijos komisija neįvardino jokių savivaldybės pažeidimų, bet suabejojo, ar ne per daug laisvės savivaldai suteikia turto pardavimą reglamentuojantys teisės aktai, todėl paprašė STT atlikti šių teisės aktų antikorupcinį  vertinimą. STT užtruko porą savaičių ir atsakė Seimo antikorupcijos komisijai, kad ydingų teisės aktų nuostatų nenustatė. Tiesa, tame pačiame rašte STT išdėstė savo nuomonę apie tai, kad turto pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra kalbama apie specialių reikalavimų nustatymą dalyviams, o Jonavos rajono savivaldybės aukciono organizatoriai nustatė tokius reikalavimus, todėl galėjo nepagrįstai būti apsunkinta pretendentų galimybė dalyvauti aukcione. Atsižvelgiant į tai, STT iš Seimo antikorupcijos komisijos gautą medžiagą persiuntė Konkurencijos tarnybai. Neužilgo savivaldybė jau teikė Konkurencijos tarnybai prašomus aukciono organizavimo dokumentus, atsakinėjo į tarnybos suformuluotus klausimus bei įrodymais grindė atsakymus ir sprendimus. Rugpjūčio viduryje Konkurencijos tarnyba pateikė aukciono sąlygų tyrimo išvadas savivaldybei bei STT. Konkurencijos tarnyba aprašė tyrimo eigą ir suabejojo tik dėl vienintelio ribojimo – 3 metų veiklos patirties. Jų nuomone, šis reikalavimas galėjo nepagrįstai suteikti privilegijas ilgesnį laikotarpį veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Galutinė išvada – rekomendacija savivaldybei ateityje rengiant aukcionus, įvertinti aukciono dalyviams taikomų reikalavimų pagrįstumą ir proporcingumą. Taigi, 4 mėnesiai dokumentų klajonių po skirtingas tarnybas ir pabaigoje jokių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Gautą Konkurencijos tarnybos rekomendaciją atidžiai vertinti ribojimų pagrįstumą priimame kaip skatinimą ir ateityje dirbti atsakingai. Kur tas „STT įspėjimas Savivaldybei", pone Remigijau? Ir gal jau laikas viešai atsiprašyti?

                      O viso konflikto esmė – skirtingas teisės aktų nuostatų suvokimas ir skirtingos pozicijos apie tai, kas svarbu rajonui. Pagrindinis savivaldybės turto valdymą reglamentuojantis įstatymas nurodo, kad savivaldybių turtas turi būti valdomas bei naudojamas siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, o priimant su turto valdymu susijusius sprendimus, teisėtais būdais, efektyviai turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Kas yra nauda visuomenei?

                      Štai R. Osauskui atrodo, kad savivaldybė turėjo stengtis kuo brangiau parduoti turimą turtą ir taip papildyti savivaldybės biudžetą kuo didesne pinigų suma, kuri po to būtų naudojama rajono gyventojų gerovei. Pozicija suprantama, tačiau savivaldybės administracija su šia pozicija negali sutikti, nes savivaldybės turto pardavimo praktika rodo, kad labai retai savivaldybės turtas aukcione būna parduotas ženkliai brangiau nei nepriklausomo vertintojo nustatyta turto rinkos vertė, kuri yra pradinė kaina aukcione. Taigi, R. Osausko manymas, kad, nekeliant reikalavimų dalyviams, turtas būtų buvęs parduotas ženkliai brangiau nei jis parduotas dabar, nėra pagrįstas. Pasvarstykime kartu: nors oponentas kalba tik apie žemės sklypą, reiktų nepamiršti, kad parduodamas turtas buvo – garažai su jiems priklausančiu žemės sklypu, tiesa, garažus net ir turto vertintojas įvertino tik 3 190 Eur suma, vadinasi, visa kita pradinės pardavimo kainos dalis tenka žemės sklypui, o tai yra 29 810 Eur už 0,2077 ha žemės sklypą, arba 1 435 Eur už vieną arą visuomeninės paskirties žemės mieste. Už kokią sumą R. Osauskas tikėtųsi parduoti šį turtą, kad dabartinę pardavimo kainą - 33 000 Eur - viršijanti kainos dalis galėtų reikšmingai pasitarnauti visuomenei? Turime pavyzdžių, kai, nekeliant reikalavimų būsimai veiklai, parduotas turtas mieste yra įsigyjamas nekilnojamojo turto perpardavinėtojų ir stūkso nenaudojamas, laukiant kol pakils šio turto vertė tam, kad jį parduotų brangiau. Ar tai galime įvardinti visuomenės interesu? Savivaldybės administracijos specialistų nuomone, efektyvesnis atstovavimas visuomenės interesams parduodant minėtą turtą yra siekis, kad parduota teritorija miesto centre būtų tvarkinga ir funkcionali. Aukciono sąlygas rengusi komisija, kuriai teisės aktai suteikia galimybę nustatyti kitas, papildomas aukciono sąlygas, nusprendė, kad tvarkinga ir funkcionali miesto dalis vietoje iki šiol buvusios išvažinėtos ir dažnai purvynu virstančios pievos labiau atitinka visuomenės interesus, nei keli ar keliolika tūkstančių papildomų eurų savivaldybės biudžete. Be abejo, galimi kitokie sprendimai, bet šiuo atveju jis buvo toks ir jį priėmė tam tikslui suburta specialistų komanda.

                      Aptariamo aukciono sąlygų Konkurencijos tarnyba neįvertino kaip ribojančių konkurenciją, nes pagrįsti reikalavimai, siekiant tikslų, yra normali viešųjų pirkimų, nuomos ir kitokio disponavimo turtu praktika, o savivaldybei mesti kaltinimai, kad aukciono sąlygos iš anksto buvo pritaikytos pasirinktam vieninteliam laimėtojui – visiškai nepagrįsti, nes nustatytas sąlygas galėjo atitikti dauguma Jonavoje maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, jau nekalbant apie šalies mastu veikiančius maitinimo paslaugų teikėjus, o vienintelis dalyvis ir laimėtojas visus keliamus reikalavimus viršijo mažiausiai 3 kartus.

Tai buvo pirmas turto pardavimas rajone, siekiant kitų tikslų, nei maksimalios pardavimo kainos ir keliant atitinkamus reikalavimus dalyviams. Manome, kad jis pasiteisino ir, dėka Remigijaus Osausko aktyvumo, aukciono sąlygas išnagrinėjo trys aukščiausios korupciją šalyje tiriančios institucijos, todėl mes tikrai žinome, kad toks pardavimas yra teisėtas.

                      Pažadame ir ateityje analizuoti tikslus, pasekmes ir galimybes, esame pasiruošę išklausyti pastabas bei mokytis iš klaidų, dedame daug pastangų siekdami kuo geresnio rezultato ir naudos jonaviečiams. Džiaugiamės, kai sulaukiame supratimo ir palaikymo, o šį kartą mums naudingas buvo net išankstinis, nepagrįstas ir nepelnytas kaltinimas ne tik korupcija, bet ir vagyste.

                     Tai ar atsiprašysite, pone Remigijau, ar ir toliau, užsidėjęs Don Kichoto šarvus, kovosite su vėjo malūnais?

 Jonavos rajono savivaldybės administracija