SEMINARAS-DISKUSIJA „ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS: VEIKLA IR PROBLEMOS“

                      Š. m. gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba Kaune surengė seminarą-diskusiją „Antikorupcijos komisijos: veikla ir problemos". Renginyje dalyvavo Kauno regiono savivaldybių (iš viso 18) antikorupcijos komisijų pirmininkai ir už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse atsakingi asmenys.

                      Pranešimus skaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos patarėja Laima Ragauskienė, „Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė.

                      STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka savo pranešime kalbėjo apie korupcijos prevencijos tikslus siekti, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų vykdoma veikla būtų nešališka ir skaidri; apie  Korupcijos rizikos sistemą - kaip ji veikia sprendžiant kasdienius klausimus. Akcentuota, kad reikia išskirti šias sistemos sritis: vieša informacija ir sociologiniai tyrimai; korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas; korupcijos rizikos analizė; antikorupcinis teisės aktų vertinimas; pareiškėjų informacija; kriminalinė žvalgyba ir ikiteisminis tyrimas.

                      Savivaldoje rengiant teisės aktus ar sprendimų projektus galimi rizikos veiksniai: viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, pasireiškianti nesąžininga konkurencija, neteisėta įtaka, nenaudingomis sutartimis, įsipareigojimų nevykdymu, dokumentų klastojimu; viešieji pirkimai, kai pritaikomos tiekėjui pirkimo sąlygos, dalyvauja nesąžiningi dalyviai, keičiamos sutarties sąlygos, kontrolės stoka; atliekų tvarkymo srityje, kai steigiami regioniniai atliekų tvarkymo centrai, netinkamai skirstant atliekas, didinami atliekų kiekiai, išpučiami tarifai, vengiami taršos mokesčiai; šilumos ūkyje, kai lobistai inicijuoja įstatymus, vyksta nesąžininga konkurencija, piktnaudžiauja administratoriai, netinkamai paskirstomi mokėjimai.

                      Kovojant prieš korupciją būtinos šios priemonės: diegti skaidrumą ir atvirumą; gerinti valdymo kokybę; didinti konkurenciją; didinti visuomenės kontrolės galimybes; žiniasklaidos nepriklausomumas; įsipareigojimų laikymasis. 

                      Siekiant teisinio reguliavimo ir administravimo procedūrų skaidrumo savivaldybėje, antikorupciniu požiūriu vertinami įvairūs teisės aktai, atliekamos institucijos korupcijos rizikos analizės (nustatomos rizikingiausios sritys ir teikiami pasiūlymai), rengiamos ir koordinuojamos antikorupcinės programos.

                      Pasaulinė patirtis rodo, kad sutelkus pastangas būtent į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti bei kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, ilgainiui sukuriamas tvirtas pagrindas skaidrios ekonomikos plėtrai, didesnei viešųjų paslaugų teikimo kokybei, šalies socialinei gerovei.

                      „Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė supažindino su sociologiniais tyrimais, įvairiomis iniciatyvomis viešinant korupciją, su mūsų šalies korupcijos suvokimo indeksu  (KSI). Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) yra vienas iš garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Jis parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. KSI įverčiai rikiuojasi šimto balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą. Indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais, o naujausius tyrimo duomenis kasmet skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International"

                      Europos Sąjungos šalių KSI 2015 m. Lietuvos valstybė 2015 m. pagal Korupcijos suvokimo indeksą yra 15 vietoje - 61 balas, pirmoje vietoje – Danija - 91 balas, Suomija - 90, Švedija – 89; Estija yra 11 vietoje - 70 balų, Latvija 21 vietoje - 50 balų. Lietuvos  KSI keičiasi ir – palyginimui - jei 2012 m. buvo 54 balai, tai 2015 m. - 61.

                      Savo patirtimi, kaip sekasi vykdyti korupcijos prevencijos veiklą, pasidalijo aktyviausiai dirbančių Alytaus ir Kauno miestų, Kauno ir Šakių rajonų savivaldybių antikorupcijos komisijų pirmininkai.

                      Seminaro metu  savivaldybių antikorupcijos komisijų dėmesys atkreiptas į praėjusių metų balandį priimtus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kurie įgalino savivaldybių tarybas ne tik steigti tokias komisijas, bet ir komisijoms nustatė konkrečias su korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

Algimantas Dabašinskas

Jonavos rajono savivaldybės antikorupcijos komisijos pirmininkas