ŠACHTINIŲ ŠULINIŲ JONAVOS RAJONE VANDENS, KURĮ VARTOJA NĖŠČIOSIOS IR KŪDIKIAI, KOKYBĖ

Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyrius, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo  Nr. V-1041 ,,Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos" nuostatas, organizuoja kokybės ištyrimą šachtinių šulinių vandens, kurį maistui vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus.

2015 metais iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie nėščiąsias ar kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurie maistui naudoja šachtinio šulinio vandenį, gauta 12 pranešimų (6 nėščiosios ir 6 kūdikiai). Suorganizuotas 11 šachtinių šulinių vandens cheminis tyrimas azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Vieno šachtinio šulinio vandens tyrimas nebuvo organizuotas, kadangi vanduo nebuvo naudojamas kūdikio maistui ruošti.

Padidinta nitratų tarša buvo nustatyta 1 mėginyje (Marinaukos k., Dumsių sen.), nitratų kiekis siekė 51 mg/l  (norma iki 50,0 mg/l), kuri neatitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" reikalavimų. 2014 m. iš 14 tirtų vandens bandinių padidinta nitratų tarša buvo nustatyta taip pat viename mėginyje, kuris buvo paimtas iš Širvių k., Bukonių sen., nitratų kiekis siekė net 174 mg/l. 2013 m. iš tirtų 20 vandens bandinių keturiuose nustatyta padidinta nitratų tarša: Pauliukų k., Žeimių sen. (99 mg/l), Gulbiniškių k., Dumsių sen. (75,2 mg/l), Kalnėnų k. ir Pašilių k., Užusalių sen. (56,4 mg/l ir 51,39 mg/l).

Cheminė tarša geriamajame vandenyje yra ypač pavojinga kūdikiams ar besilaukiančioms moterims. Nitratai organizme susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies. Atsiranda deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitratais vadinamas methemoglobinemija, arba „pamėlusių kūdikių sindromu". Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Tuomet būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.

Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausiai atsiranda vaikams, kurių maistui ruošti naudojamas šachtinių šulinių vanduo. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, net skaidriausiai atrodantis vanduo gali būti užterštas nitratais. Šių cheminių medžiagų iš šulinio vandens nepavyksta pašalinti nei virinant, nei filtruojant daugeliu buitinių vandens filtrų. Virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, priešingai, jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Todėl mažylių maistui ruošti reiktų  pirkti fasuotą vandenį arba naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį. Taip pat negalima pieno mišinių ar kitų baltyminių produktų laikyti kambario temperatūroje, nes esama nitratų ir nitritų koncentracija gali pasikeisti, t. y. padidėti.

Visiems gyventojams rekomenduojame kiekvienais metais išsitirti savo šachtinių šulinių vandenį, jeigu jį geria ar (ir) vartoja maistui ruošti. Nėščios moterys ar asmenys, auginantys kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, gali nemokamai išsitirti maistui naudojamo šachtinio vandens kokybę. Reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti jį apie maisto gamybai naudojamą šachtinio šulinio vandenį. Šeimos gydytojas pateiks specialios formos pranešimą visuomenės sveikatos centrui, kurio specialistai nemokamai organizuos vandens mėginių paėmimą ir ištyrimą.

 

Jurgita Liutkevičienė, Kauno VSC Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene)