PREVENCIŠKAI IŠSITIRTI VENGIANTYS ŽMONĖS BIJO SUŽINOTI BLOGĄ DIAGNOZĘ

Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dalyvauja vis aktyviau ir joms įgyvendinti skiriama daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia prevenciškai ir  nemokamai išsitirti. To daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.

Tai parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" gyventojų apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.

„Taip yra ir užsienio šalyse, kur  irgi veikia analogiškos programos šioms klastingos ligoms diagnozuoti, kurios kasmet nusineša daugybę gyvybių. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga  liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių yra pasveikti, taikant modernius gydymo metodus. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas", –  tvirtina V. Zaksas.

Bendrovės „Baltijos tyrimai" direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad su tuo sutinka ir tyrimo dalyviai, tačiau, deja, ne visi reguliariai atvyksta pasitikrinti dėl nurodytų priežasčių.

„43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas – teigia, kad jų tai nedomina ir neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausiai vyresni nei 50 metų, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš kurių didžioji dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės", –  teigia R. Mačiūnas.  

R. Mačiūno teigimu, kaip ir iki šiol, labiausiai savo sveikata rūpinasi moterys, kurios aktyviausiai dalyvauja ir šiuo metu vykdomose prevencinėse programose.

„Svarbu tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie šias nemokamas prevencines programas – per metus apie jas žinančių padaugėjo 10 proc. punktų. Daugiausiai – 12 proc. punktų – padidėjo storosios žarnos ir 10 proc. punktų prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa, apie kurią norėtų gauti ir daugiau informacijos. Be to, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie tai turėtų informuoti šeimos gydytojas", – tvirtina R. Mačiūnas.

Lietuvoje vykdomos prevencinės programos

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos inf.