PADIDINTOS BAUDOS UŽ ŽOLĖS DEGINIMĄ

Kiekvienais metais, pavasarį ištirpus sniegui, šiltėjant orams, padaugėja gaisrų atvirose teritorijose. Didžiąją dalį gaisrų sudaro žolės deginimas. Nuo liepsnojančios žolės ugnis, genama vėjo, neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, todėl tokių gaisrų padariniai būna neprognozuojami ir skaudūs. Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškus nuostolius. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, perintys paukščiai. Kiekviename kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega augalų daigai, pražūsta dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai neršti keliaujančių varlių. Ekologinei sistemai išdegusiose teritorijose atkurti reikia ir daug laiko, ir didelių lėšų.

Dažnai teigiama, kad deginant žolę pievos patręšiamos, kad taip padidinamas jų produktyvumas, tačiau tokie teiginiai skirti tik pateisinti neūkiškumą ir gamtos naikinimą. Dalis žemių savininkų rudenį, nuėmę derlių, neaparia ražienų, nenušienauja pievų bei ganyklų, o  pavasarį imasi „tvarkyti" savo teritorijas tiesiog padegdami pernykštę žolę. Taip be jokių pastangų ir darbo, tik brūkštelėję degtuką, jie siekia gauti išmokas už deklaruojamus žemės ūkio paskirties žemių plotus. Tačiau, kaip numato pasikeitusios Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklės, žolės ir ražienų deginimas laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Nustačius išdegintus plotus, ribojamas išmokų už deklaruotus žemės plotus skyrimas. Išdegintus plotus registruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jų pareigūnai nustato tokių plotų savininkus ir teikia šiuos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

Deginant žolę žūsta ne tik augmenija ir gyvūnija, žmonių statiniai, tačiau pasitaiko ir žmonių aukų. Tačiau toli gražu ne visi pasimoko iš skaudžių pamokų. Vis dar atsiranda sausos žolės degintojų, kurie nesibaimina gresiančių baudų.

Šių metų kovo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tris kartus padidino administracinę atsakomybę už žolės deginimą. Jeigu iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 Lt žalą, tai dabar teks mokėti 3000 Lt. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai, ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintais „Aplinkos apsaugos reikalavimais deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas", primename elementarius gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurių privalo laikytis kiekvienas:

draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose;

leidžiama sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių juos kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.

Kad nuo gaisrų būtų apsaugotas brangiausias Lietuvos turtas – gamta, nepakanka vien aplinkosaugininkų pastangų. Pati visuomenė turi būti suinteresuota sučiupti už rankos tuos piktavalius, kurie dėl paprasčiausio apsileidimo ar tingėjimo pasirenka lengviausią būdą atsikratyti pernykštės žolės – ją padega.

Prašome gyventojų, matančių degančią žolę nepavojingoje vietoje, nebūti abejingais ir pabandyti užgesinti be ugniagesių gelbėtojų, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus inf.