PABĖGĖLIŲ SRAUTĄ LEMS AUGANTI EKONOMIKA

                      Vakar Ruklos Jono Stanislausko mokykloje-daugiafunkciame centre surengtas seminaras „Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija bendraujant ir dirbant su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūvis" sulaukė didžiulio įvairių rajono įstaigų bendruomenių dėmesio. Užsiėmimus inicijavo rajono Socialinės paramos skyrius, bendradarbiaudamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

                      „Rukla yra pirmoji stotelė pabėgėlių, atvykusių iš Sirijos, Eritrėjos, kitų tolimų kraštų. Mūsų tikslas – siekti, kad čia, Rukloje, atvykėlių pažintis su Lietuva būtų kuo sklandesnė. Todėl kartu su įvairiomis įstaigomis ir institucijomis dedame pastangas, siekdami užtikrinti tiek pabėgėlių, tiek vietos bendruomenės saugumą. Nereikia slėpti – atsiranda santykis „mes ir jie". Žinoma, mes greit galime pagerinti gatvių apšvietimą ar įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Bet pakeisti žmonių supratimą ir visuomenės požiūrį reikia daug ilgesnio laiko", – pasidalijo nuomone rajono vadovas Mindaugas Sinkevičius.

                      Jis teigė esąs susipažinęs, kaip su atvykėliais dirbama Skandinavijoje, Belgijoje, Vokietijoje. „Man daro įspūdį požiūris į tikslines socialines grupes, darbas su vaikais, kurių tėvai žuvo kare. Tose šalyse labai platus veiklos spektras. Mes kol kas esame mokymosi pradžios stadijoje ir perimame visas gerąsias praktikas", – akcentavo meras. 

                      Renginyje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus patarėja Daiva Zabarauskienė, antrindama merui, taip pat atkreipė dėmesį, kad išeiviai iš kitų kraštų integraciją Lietuvoje pradeda Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. „Jaučiama tendencija, jog ateityje pabėgėlių bus dar daugiau. Dėl mūsų tautinių, religinių ir kultūrinių skirtumų, nesusikalbėjimo gali kilti įvairių konfliktų. Todėl malonu, kad šviečiamasis seminaras ir buvo surengtas Rukloje, o ne kitoje rajono vietovėje", – pasidžiaugė viešnia.

                      Šiuo metu į Lietuvą jau perkelti 184 žmonės, 25 integruoti į savivaldybes. Kaip teigė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas, antradienį atvyko dar 12 svetimtaučių. 

                      Įdomų pranešimą pristatė religijotyrininkas, islamo tyrinėtojas, daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėjantis arabų visuomenėse vykstančius religinius ir kitus socialinius procesus prof. Egdūnas Račius. Kalbėdamas apie migracijos, prieglobsčio ir integracijos sampratą, atkreipė dėmesį į atvykėliams laikinai suteikiamą pabėgėlio statusą. „Didžiausia problema – laikinumas, sukeliantis nerimo ir netikrumo jausmą. Kyla priešiškumas iš bendruomenės, atseit – kam į juos investuoti? O pabėgėliai taip pat supranta, kad jie čia yra laikini pakeleiviai", – emocingai kalbėjo profesorius.

Daug metų praleidęs arabų šalyse, pranešėjas pabrėžė, kad Sirija buvo normali ir patraukli šalis, tačiau vykstantis karas tarp religinių grupuočių gali sukelti visiškas skerdynes. Tada sirai užplūs ne tik Lietuvą. Beje, jis įsitikinęs, jog pabėgėliai iš kitų valstybių plūstels tada, kai mūsų šalyje pakils ekonomika. „Dabar kalbame apie 1105 žmones, o tada kalbėsime apie 100 tūkstančių asmenų", – pastebėjo profesorius.

                      Savo įžvalgomis pasidalijo Mykolo Romerio universiteto docentas, advokatas, daug metų teikiantis teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams, migrantams dr. Laurynas Biekša. Svečias atkreipė dėmesį į tai, kad pabėgėlių socialinė integracija turi ir teigiamų dalykų. Tarkime atsiranda darbo jėgos, ateina papildomos lėšos, Lietuva susipažįsta su svetima kultūra.

                      L. Biekšo teigimu, jei valstybė nesistengia integruoti migrantų, tai šalyje nėra socialinio jautrumo ir saviems gyventojams. Svečias pagyrė Ruklos Jono Stanislausko mokyklą-daugiafunkcį centrą, gebantį bendrauti su pabėgėliais, juos mokyti, neskirti, kad vieni mokiniai yra savi, o kiti – svetimi.

                      Seminaro metu susirinkusieji išgirdo labai daug pastebėjimų apie islamo šalių gyvenimo būdą ir tradicijas, kultūrą, religiją.

 „Naujienų" inf.

V. Buklajevo nuotr.