PABĖGĖLIŲ INTEGRACIJA AIRIJOJE – VISOS VALSTYBĖS, O NE TIK SAVIVALDYBIŲ RŪPESTIS

                      Neseniai delegacijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos lankėsi Airijoje pasižiūrėti, kaip šioje šalyje vyksta pabėgėlių priėmimas, su kokiais iššūkiais tenka susidurti. Lietuvos savivaldybių asociacija delegavo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoją Eugenijų Sabutį, taip pat vyko Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, ministerijų,  Pabėgėlių priėmimo centro, kt. įstaigų atstovai.

                      Airiai išskiria du pagrindinius pabėgėlių priėmimo į savo šalį procesus: perkėlimą ir perkraustymą. Perkėlimas reiškia, kad pabėgėliai paimami ne iš Europos Sąjungai priklausančių šalių pabėgėlių stovyklų ir perkeliami į Airiją, o perkraustymas – jog jau registruoti pabėgėliai, esantys ES šalyse  (Graikijoje ir Italijoje) tiesiog perkraustomi į kitą ES šalį, šiuo atveju – į Airiją. Per tris ateinančius metus Airija žada padėti spręsti Europos migrantų krizę įsileisdama iš viso 4000 pabėgėlių.

                      Kodėl vizitui buvo pasirinkta Airija? Ši šalis perėjo labai panašius vystymosi periodus kaip ir Baltijos valstybės. Ilgą laiką Airija kentėjo nuo emigracijos, t. y. dėl prastos ekonominės situacijos šios šalies piliečiai ieškodavo darbo ir geresnių ekonominių sąlygų. Tačiau įstojus į Europos Sąjungą ir pagerėjus ekonominės sąlygoms, emigracijos procesai perėjo į imigracijos, kai grįžo ne tik išvykę Airijos piliečiai, bet atvyko gyventi ir dirbti kitų šalių atstovai. Vien per trylika metų užsienio piliečių skaičius padidėjo 87 procentais. Airijos valdžia į migrantų krizę žiūri labai rimtai: šiuo klausimu dirba atskira ministerija, valstybinės įstaigos, policija, tarptautinės bei nevyriausybinės organizacijos.  

                      Perkėlimo procesas šioje šalyje vyksta jau kelis dešimtmečius (pradedant nuo Balkanų krizės). Perkėlimo procesą airiai vykdo kartu su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, atrinkdami migrantus pagal Airijos pasirinktus kriterijus. Kalbant apie perkraustymo procesą, šiuo metu airiai patys važiuoja į Graikiją ir Italiją, pageidaudami, kad į jų šalį vyktų pabėgėlių šeimos.

                      Svečiams iš Baltijos valstybių buvo parodytas netoli Dublino esantis Pabėgėlių priėmimo centras. Airiai nupirko pakelės viešbutį ir jį pritaikė pabėgėliams. Nors migrantai jame jau gyvena, tačiau čia vis dar vyksta ir pastato remonto darbai, nes laukiama dar didesnio jų skaičiaus. Tokių centrų, taikant identišką schemą, ruošiamasi steigti ir daugiau, t. y. valstybė nemato poreikio naujoms statyboms, o iš bankrutuojančių verslininkų ir toliau žada pirkti nenaudojamus viešbučius, juose kurti regioninius pabėgėlių centrus.

                      Pabėgėlių apgyvendinimo, maitinimo, integracijos klausimai sprendžiami panašiai kaip ir Lietuvoje. Pats integracijos procesas vyksta mažiausiai šešias savaites, visas procesas grindžiamas vakarietiško gyvenimo būdo pavyzdžiu, akcentuojant įstatymų viršenybę, lygias vyrų, moterų, vaikų teises; mokoma šeimos biudžeto planavimo, kelio ženklų, atkreipiamas dėmesys į higienos įgūdžius ir pan. Ypač intensyviai mokoma anglų kalbos: užsiėmimai tęsiasi ilgiau nei tris valandas per dieną. Pabėgėlių vaikams, priklausomai nuo jų poreikių, sudarytos sąlygos mokytis vietoje, o pažengusieji iš karto skiriami į vietinius darželius ir mokyklas. Airijos pareigūnų teigimu,  būtent vaikams integracijos procesas sekasi lengviausiai, nes jie yra imlūs ir žingeidūs. Sudėtingiau  su suaugusiaisiais, ypač jei tai susiję su vyrų ir moterų lygiomis teisėmis, vaikų teisėmis ir pareigomis.

                      Tačiau yra vienas ir labai didelis skirtumas: pabėgėlių integracija Airijoje vyksta valstybės lygmeniu, savivaldybėms nei finansinė, nei organizacinė našta neužkraunama nei pradiniu, nei pointegraciniu periodu. Valstybinė institucija perka butus pabėgėliams, neiškelia jų šeimų į tuos miestelius, kur nėra gydymo, švietimo įstaigų; ieško gyvenviečių, kur jau įsikūrę panašios kultūros žmonės, kad atvykėliai turėtų su kuo bendrauti, nejaustų atskirties ir t. t.

                      Pasak Eugenijaus Sabučio, Pabaltijo šalių delegacijai daug naudos davė pristatyta integracijos Airijoje politika, naujoji integracijos strategija, pabėgėlių apsaugos programa. Jis dar kartą akcentavo, ką nuolat šiuo klausimu kartoja ir Lietuvos savivaldybių asociacija bei savivaldos atstovai, jog negalima pabėgėlių pointegracinio periodo užkrauti vien ant savivaldos pečių, jog būtina keisti ir tobulinti teisinę bazę atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią realybę, susijusią su pabėgėlių krize.

                      Vizitas Airijoje akivaizdžiai parodė, kad būtent valstybinės institucijos turi tapti šio proceso pagrindinėmis koordinatorėmis ir vykdytojomis, inicijuojančiomis teisinės bazės pakeitimus, sprendžiančiomis finansavimo klausimus.  

 

Kristina Lukoševičiūtė

Ryšiams su visuomene specialistė

 

E. Sabutis apžiūrėjo migrantų gyvenamąsias patalpas  

 

Pakelės viešbutis tapo Pabėgėlių priėmimo centru