ORO TARŠA ŠILDYMO SEZONO METU

Aplinkos oro užterštumas – vienas iš pavojingų veiksnių, kuris turi tiesioginės įtakos žmonių sveikatai.

Didžiausią rūpestį keliantys aplinkos oro teršalai:

• kietosios dalelės (KD₁₀ ir KD_2.5);
• anglies monoksidas (CO);
• azoto dioksidas (NO₂);
• sieros dioksidas (SO₂);
• ozonas (O₃);
• policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA, benzapirenas);
• sunkieji metalai (arsenas, kadmis, gyvsidabris, nikelis);
• lakieji organiniai junginiai (LOJ)

Visos šios medžiagos gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas, tarp jų ir vėžį. Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, tačiau neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui yra jautresni vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis.

Pagrindinė Lietuvos bei Europos miestų aplinkos oro kokybės problema yra oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kietosios dalelės yra labai smulkios (10 ir daugiau kartų mažesnės už plauko storį). Oro užterštumo kietosiomis dalelėmis pagrindiniai šaltiniai yra teršalai, patenkantys į aplinkos orą iš transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių, energetikos įmonių bei individualių namų šildymo įrenginių,  keliamos dulkės nuo gatvių.

Pastatų šildymas tiesiogiai susijęs su aplinkos tarša - krintant oro temperatūrai, gyventojai ima aktyviau šildyti savo būstus, dėl to padidėja teršalų išmetimai į aplinką.

Šaltuoju periodu užterštumas didžiausias rajonuose, kurie šildosi  kietuoju kuru. Individualių namų apšildymui naudojant skirtingų rūšių kurą (akmens anglį, malkas, gamtines dujas) į atmosferos orą išmetami skirtingi KD₁₀ kiekiai: daugiausiai teršalų išsiskiria kūrenant akmens anglį; kūrenant malkas išsiskiria maždaug 2 kartus mažiau KD₁₀; mažiausiai kietųjų dalelių išmeta individualūs namai, apšildomi gamtinėmis dujomis (prisijungę prie miesto dujotiekio).

Jonavos mieste oro kokybės monitoringui užtikrinti yra įrengta oro kokybės tyrimų stotelė, kurioje ištisus metus yra matuojamos teršalų (kietųjų dalelių KD_10, azoto dioksido, ozono) koncentracijos. Oro kokybės tyrimų duomenys viešai skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje www.gamta.lt .

Nors pastaraisiais metais Jonavos mieste nebuvo pažeistas šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad vidutinė paros KD₁₀ koncentracija neviršytų 50 µg/m³ daugiau nei 35 dienas per metus, tačiau atskiromis dienomis oro kokybės tyrimų stotis fiksavo aukštą kietųjų dalelių koncentracijos lygį. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje, atšalus orams ir vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, Jonavos mieste vidutinė paros KD₁₀ koncentracija viršijo ribinę vertę 6 kartus, t.y. sausio mėnesio 5 d. ( 53 µg/m³), 6 d. ( 78 µg/m³), 7 d. (57 µg/m³), 15 d. (53 µg/m³), 21 d. (74 µg/m³), 22 d. (89 µg/m³).

Primename gyventojams:

1. Negalima pradėti šildymo sezono neišvalius kamino, pakuros ir peleninės. Bet koks šių šildymo sistemos komponentų užsikimšimas didina oro taršą, mažina efektyvumą, didina gaisro riziką.
2. Namuose įrengti tik pramoniniu būdu pagamintus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius energijos poreikį konkrečioms patalpoms. Katilą eksploatuoti griežtai laikantis katilo gamintojo nustatytos naudojimo tvarkos, naudoti tik tam katilui numatytą kurą.
3. Šildymui galima naudoti tik švarų, sausą kietąjį kurą. Malkos turi būti paruoštos bent jau prieš metus, laikomos sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose.
4. Diegti alternatyvios energijos sistemas. Palankiausias vietinio oro kokybei šildymo būdas yra toks, kurio metu nevyksta degimas, taigi – geoterminis ar elektrinis šildymas. Naudojant šias šildymo sistemas, teršalai susidaro toje vietoje, kur gaminama elektra, reikalinga įrenginiams eksploatuoti, t. y. katilinėse už miesto ribų, bet ne pačiame mieste. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpos bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
5. Esant galimybėms jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Pramoniniu būdu gaminama šiluma yra švaresnė dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Dėl kuro deginimo aukštoje temperatūroje iš didelės katilinės išmetama mažiau teršalų nei iš individualių namų.
6. Nedeginti jokių atliekų. Degant medienos drožlių ar plaušo plokštėms ar iš jų gaminamų baldų gamybos atliekoms, pabėgiams, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms šiukšlėms, išsiskiria ypatingai pavojingi sveikatai teršalai.

Atliekų deginimas, nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų.

Viena efektyviausių priemonių taršai mažinti – žmonių sąmoningumas. Žmonės turėtų susimąstyti, kokiu oru jie kvėpuoja ir turėtų stengtis daryti viską, kad tik į orą patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų.

 

 

Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus informacija