METINIS PSO SVEIKŲ REGIONŲ TINKLŲ PASITARIMAS MILANE

                      Neseniai Milane vyko 22-asis metinis PSO Sveikų regionų (toliau - RHN) pasitarimas „Sveikatos gerinimas ir teisumas visuose regionuose ir sektoriuose", kaip viena iš  8-osios  Europos visuomenės sveikatos konferencijos „Sveikata Europoje - nuo globalios iki vietos politikos: metodai ir praktika" prekonferencija.

                      RHN pasitarime dalyvavo trys Lietuvos atstovai – Lietuvos sporto universiteto profesorė Irena Misevičienė, kaip PSO RHN atstovė Lietuvoje, ir du Sveikatą stiprinančio Kauno regiono (SSKR) atstovai - Milda Labašauskaitė, Jonavos rajono savivaldybės gydytoja, ir Laurynas Dilys, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius. Visi trys Lietuvos atstovai įnešė indėlį ne tik padarę pranešimus (prof. I. Misevičienė pasidalijo patirtimi apie universitetų ir mokslo institutų vaidmenį vertinant sveikatos netolygumus), bet ir aktyviai dalyvaudami diskusijose ne tik paskatino kitus dalyvius atviroms diskusijoms, bet ir pagarsino Lietuvos SSKR pasiekimus ir įvairius projektus, stiprinant SSKR gyventojų sveikatą.

                      Diskusijų metu Kauno ir Jonavos rajonų atstovai turėjo puikią progą pasidalinti gerąja praktika, susijusia su šių rajonų merų – Valerijaus Makūno ir Mindaugo Sinkevičiaus – kaip politikų ir lyderių vykdoma politika sveikatinimo srityje, jų parama ir palaikymu, diegiant projektus, tiesiogiai susijusius su Europos „Sveikata 2020" tikslų įgyvendinimu ir Lietuvos sveikatos programos uždavinių sprendimu mūsų šalyje.

                      Metinis RHN pasitarimas truko tik pusantros dienos, tačiau intensyvi ir gerai iš anksto suplanuota PSO RHN koordinatoriaus dr. Francesco Zambon pasitarimo darbotvarkė leido visiems 28 Europos šalių 70 atstovų pasidalinti gerąja ir netgi „blogąja" praktika, priimti svarbius sprendimus tolesnei RHN plėtrai ir veiklai. Malonu, kad dr. F. Zambon, kuris dalyvavo PSO sesijoje Vilniuje rugsėjo mėnesį, taip pat jubiliejinėje XX Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos konferencijoje, o taip pat buvo ir Kauno r. mero V. Makūno iniciatyva suorganizuoto Kauno regiono politikų ir administratorių dviračių žygio liudininkas. Šį įvykį F. Zambon įvardijo kaip SSKR gerąją patirtį ir visiems priminė, kad jis buvo plačiai aprašytas spaudoje ir PSO RHN tinklalapyje http://www.euro.who.int/en/about-us/networks/regions-for-health-network-rhn.

                      Svarbu paminėti, kad buvo dar kartą akcentuota vadybos reikšmė regionų ir vietos sveikatos politikos ir RHN projektų koordinacijai, regionai paskatinti priimti teisės aktus ar vietos lygmens nuostatus, apibrėžiančius projektų vadybą politiniame ir praktiniame lygmenyse bei konkrečių organų, tokių kaip  koordinacinė taryba, konsultantų taryba ir pan. veiklas, jų funkcijas. Pritarus PSO Sveikatos politikos departamento direktorei p. P. Ostlin, visi pasitarimo dalyviai neprieštaravo, kad 23-iasis PSO RHN metinis pasitarimas įvyktų 2016 m. rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje, sveikatą stiprinančiame Kauno regione.

                      8-oji Europos visuomenės sveikatos konferencija buvo organizuota kartu su Italijos higienistų ir visuomenės sveikatos specialistų nacionaline konferencija, todėl bendras konferencijos dalyvių skaičius pasiekė net 3000 asmenų! Be abejo, parinkta konferencijos vieta – EXPO 2015 MICO centras, galėjo puikiai patenkinti tokio didelio skaičiaus konferencijos dalyvių poreikius. Lietuvos delegacijai atstovavo 20 visuomenės sveikatos  mokslininkų ir specialistų iš Kauno ir Vilniaus. Visas konferencijos dienas vyko du-trys plenariniai posėdžiai, kuriuose buvo galima išgirsti pasaulio visuomenės sveikatos „žvaigždžių" - profesorių  M. MCKee(JK), A.Haines (JK), J. Figueras(PSO), I. Kickbusch (Šveicarija), M. Moore (Australija), J. Rochon (Kanada) ir kitų pranešimus plenariniuose posėdžiuose. Lygiagrečiai iki pietų ir po pietų (po penkias) vyko  specializuotos posėdžių sekcijos, darbo grupės. Ypač paskutiniąją konferencijos dieną buvo labai daug vadinamų „blitz" pranešimų (po 5 min.), kuriuos tik turint gerus įgūdžius galima padaryti pranešimą laiku, jei profesionaliai gerai paruošti ne daugiau nei penki-šeši paveikslai.

                      Stendiniai pranešimai buvo prieinami dalyviams per visą konferenciją dvylikoje prieigų prie jų elektroninių versijų, o visa konferencijos medžiaga buvo sudėta konferencijos tinklalapyje. Tad visiems konferencijos dalyviams buvo sudarytos puikios sąlygos aktyviai dalyvauti, klausti ir išsakyti savo mintis, susirasti naujų kontaktų tęstiniams RHN projektams,  bandyti prisijungti prie jau vykdomų tarptautinių  projektų. Lietuvos RHN atrado naują galimybę įsijungti į Europos visuomenės sveikatos mokslininkų sekciją, kurios pagrindinis tikslas - įvertinti „Sveikata 2020" tikslų įgyvendinimo galimybes per tarpsektorinį bendradarbiavimą savivaldybių, regiono ir visos šalies lygmenyse.

                      Atkreiptinas dėmesys, kad, nežiūrint į tai, jog mityba ir fizinis aktyvumas - du iš labiausiai lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą skatinančių veiksnių, tačiau konferencijoje tebuvo tik viena sekcija su žodiniais pranešimais, susijusiais su fizinio aktyvumo skatinimu, sąsajomis su sveikata. Tai rodo, kad kitais metais vyksiančiai Vienoje Europos visuomenės sveikatos  konferencijai reikia teikti daugiau darbų, susijusių su fizinio aktyvumo problemomis įvairiose amžiaus grupėse.

                      Apibendrinant  dalyvavimą PSO metiniame RHN pasitarime ir Europos visuomenės sveikatos konferencijoje, galima neabejotinai patvirtinti, kad konferencijos dalyviai ne tik įgijo naujos patirties, bet ir užmezgė naujus ryšius su kitų užsienio šalių mokslininkais ir turi dideles galimybes įsijungti į bendrus tarptautinius projektus, o SSKR atstovai deramai atstovavo ne tik Kauno regionui, bet ir garsino visoje Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus ir jų rezultatus, stiprinant gyventojų sveikatą.

LSU profesorė Irena Misevičienė,

PSO atstovė Sveikiems regionams Lietuvoje

Milda Labašauskaitė