KRAUJO DONORYSTĖ JONAVOJE – TAVO GALIMYBĖ IŠGELBĖTI ŽMOGŲ

                           Maloniai kviečiame Jus prisijungti prie GERUMO AKCIJOS, kurios metu drauge su VšĮ

Nacionaliniu kraujo centru organizuojama  KRAUJO DONORYSTĖS AKCIJA.

 

                     Lauksime visų geros valios žmonių š. m. liepos 31 d. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre (Žeimių g. 19) nuo 9.00 iki 14.00 val. Mus rasite  prie 3-iajame aukšte.

             Visiems donorams nemokamai atliekami labai svarbūs kraujo tyrimai: sifilio serologinis, hepatito B paviršinio antigeno, hepatito C viruso antikūnų, ŽIV viruso antikūnų, taip pat virusų: hepatito B ir C nukleino rūgščių ŽIV.

             Kiekvieno neatlygintino kraujo donoro visuomet laukia atminimo dovanėlės ir mūsų darbuotojų nuoširdi padėka, o pageidaujantiems mokama 40 Lt piniginė kompensacija.

            

                                           Kraujas - tai dovana, kuri nekainuoja nieko, bet reiškia -  viską!
 

Nuoširdi pagalba kitam – viena pagrindinių atsakingos pilietinės visuomenės pareigų. Buvimas bendruomenės nariu nėra tik retas apsilankymas rinkimuose, tai pareiga savo artimui: šeimai, giminei, kaimynui. Kraujo donorystė yra bene paprasčiausias būdas pagelbėti kitam ar net išsaugoti gyvybę. Deja, neskubame tapti donorais. Dažnas, paklaustas kodėl, sako girdėjęs, jog kraujo davimas pavojingas sveikatai: esą gali sukelti sveikatos sutrikimų, bijoma skausmo, užsikrėsti infekcinėmis ligomis ar galbūt po procedūros apimsiančio silpnumo.

Kviečiant tapti kraujo donoru, VšĮ Nacionalinio kraujo centro darbuotojams tenka aiškinti, kodėl skubiai reikia ir tokių, atrodo, populiarių kraujo grupių, kaip 0 (I) ar A (II). Atsakymas paprastas: kraujo donorų kraujo reikia kasdien papildyti ir nuolat atnaujinti kraujo komponentų atsargas, o ligonių vasarą dėl įvairių nelaimių ir avarijų padaugėja.

Specialistai drąsiai neigia įvairius stereotipus, susijusius su kraujo donoryste, ragina jais nesivadovauti,  nepasiduoti prietarams ir bent jau kelis kartus per metus tapti kraujo donorais.

Kasdien Lietuvoje kraujo komponentų perpylimo reikia beveik 200 sunkiai sergančių ligonių ir, nors kaip banaliai skambėtų, bet šiandien padėdamas sunkiai sergančiam žmogui, kitą kartą panašios pagalbos gali sulaukti ir pats.

VšĮ Nacionalinio kraujo centro specialistai sako girdėję gandų, neva donorams davus kraujo vyksta nepageidaujami organizmo pokyčiai: priaugama svorio, atsiranda priklausomybė, esą laikui bėgant kraujo davimas tampa būtinybe. Medikai griežtai tai neigia, nes kraujo donorystė neturi minėtų šalutinių reiškinių. 

Siekiant nepakenkti kraujo donorui, imamas tik toks kraujo kiekis, kurio netekimas neturi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad organizmui nekenksminga prarasti iki 10 proc. cirkuliuojančio kraujo, todėl visose civilizuotose šalyse iš donoro paimama 450 ml dar 15–20 ml  tyrimams. Žmonėms, kurie turi mažesnę kūno masę, t.y. sveria mažiau nei 50 kilogramų, neleidžiama  būti donorais.

Medikai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis kraujo davimas ne tik nėra kenksmingas, bet ir pasitarnauja paties donoro sveikatai ir puikiai jausenai. Kraujo davimas stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą. Ne vienas donoras prisipažino, kad po kraujo davimo praėjus kelioms dienoms pajunta jėgų antplūdį. Tai galima paaiškinti pagreitėjusia medžiagų apykaita, į kurią reaguodami kaulų čiulpai pradeda gaminti kraują. Moterys donorės juokauja, jog po kraujo davimo sulėtėja ir organizmo senėjimas, todėl kraujo duoda norėdamos ilgiau išlikti jaunesnėmis. 

Vis dėlto ne visi gali būti kraujo donorais, ne visų kraujas yra tinkamas perpilti. Medikai pabrėžia, kad net 6 mėnesius negalima duoti kraujo po auskaro vėrimo procedūros: „Auskaro įvėrimas ir tatuiruotės padarymas yra intervencija į žmogus organizmą. O kiekvienos intervencijos metu yra rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurios kraujo perpylimo metu gali būti perduotos ir pacientui."

Stengiantis nepakenkti pacientui, kuriam bus perpiltas kraujas, visada pabrėžiama, kad donorystei reikia tinkamai pasirengti, prašome nevalgyti riebaus ir aštraus maisto, kadangi ligonis, kuriam bus perpiltas kraujas, gali jausti nemalonius pojūčius ar net pabloginti jo būseną. Kraujas neimamas ir iš pavargusių ar įtemptą darbą dirbančių žmonių. Tai daroma norint nepakenkti kraujo donorui.

 

Kas gali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

 

Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

 

Kiek laiko trunka paimti kraujo?

Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų, tokio dydžio dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, tai nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tirti.

 

Kaip pasirengti kraujo donorystei?

Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

 

Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?

Kiekvieną kartą duodamas kraujo žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę. Pokalbio su gydytoju metu gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas.

 

Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

 

Kaip elgtis davus kraujo?

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.

Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

 

 

                                                                 VšĮ Nacionalinio kraujo centro inf.