KELIONĖ Į PIETŲ ŠVEDIJĄ

                      Praėjusią savaitę savivaldybės administracijos direktorius J. K. Sungaila, miesto seniūnas V. Krugliakovas  ir savivaldybės įmonių (UAB „Jonavos paslaugos", AB „Jonavos vandenys", AB „Jonavos šilumos tinklai") direktoriai: G. Kaiša, V. Kudokas, A. Sadzevičius lankėsi Švedijoje, Eskilstunos mieste.

                      Miesto istorija prasidėjo dar XI a. pabaigoje, kai anglas vienuolis  šventasis Eskil  Melareno ežero pakrantėje įkūrė vienuolyną Tuną ir vyskupiją. Vėliau vienuolis buvo vikingų nužudytas ir palaidotas vienuolyno bažnyčioje Tunoje. Miestas ypač suklestėjo pramoninio perversmo metu, tapęs plieno pramonės centru. XX a. miestas tapo vienu svarbiausiu industriniu Švedijos miestu. Miestelio industrinį kraštovaizdį pagyvina Eskilstunavos upė, tekanti per miestelio centrą. Mieste veikia Melardaleno universitetas.

                      Jonaviečių delegaciją pasitiko ir visur lydėjo miesto merė.

                      Švedai supažindino svečius su atliekų tvarkymo sistema. Jonaviečių delegacija lankėsi už miesto įsikūrusioje atliekų tvarkymo įmonėje, kurioje darbuojasi apie 400 žmonių. Kaip paaiškino bendrovės „Jonavos paslaugos" direktorius, ypatingas dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimui: „Visos atliekos rūšiuojamos į tam tikros spalvos plastikinius maišelius. Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar namuose stovi šiukšliadėžės su spalvotais maišeliais. Visos atliekos surenkamos ir atvežamos į gamybines patalpas, kurioje moderni įranga viską išrūšiuoja. Biomasė ir kitos maisto atliekos vežamos į vandentiekio įmonę, kurioje specialiu įrenginiu jos perdirbamos, o išgaunamos dujos naudojamos kaip kuras". Pasak G. Kaišos, tinkamai išrūšiuojama apie 93-99 proc. atliekų, o už blogą rūšiavimą mokami dideli mokesčiai.     

                      Taip pat buvo susipažinta ir su miesto vandens ūkiu, nuotekų valykla bei šiukšlių perdirbimo stotimi. „Viskas kitaip, - sakė V. Kudokas, - vandens sunaudojami didžiuliai kiekiai, nes butuose nėra apskaitos priemonių. Skaitikliai įrengti tik įvadiniai, nes namas turi vieną savininką, kuris ir išdalina sunaudotą vandens kiekį butams. Žmonės vandens netaupo, todėl realizacijos kiekiai yra didžiuliai". Pasak įmonės „Jonavos vandenys" direktoriaus, švedai turi bendrą nuotekų ir lietaus sistemą bei panašią perdirbimo stotį.

                      Šilumos tiekimo įmonė Švedijoje, kaip ir Jonavoje, priklauso savivaldybei. „Skirtumas tas, -  sakė A. Sadzevičius, - kad šilumos kainą nustato irgi savivaldybė. Įmonė jau ne vienerius metus 120 MW katilą kūrena  biokuru. Švedai be šilumos tiekimo dar gamina ir elektrą, nes turi pasistatę 38 MW turbiną. Šilumos įmonei priklauso tik katilinė ir trasos".

                      Susipažinę su Eskilstuno miesto savivalda, sudalyvavę Helovino šventėje, jonaviečiai grįžo namo.

Audra Odinienė, įmonių atstovė ryšiams su visuomene

Vizito akimirkos Švedijoje