KAUNO REGIONO SAVIVALDYBIŲ MERŲ PAVADUOTOJŲ VIZITAS Į SUOMIJĄ

2019 m. rugsėjo 16 – 20 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių merų pavaduotojų tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Suomiją. Vizitas buvo skirtas kontaktų užmezgimui, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui ir patirties mainams. Vizitas organizuotas įgyvendinant Regioninės plėtros strategiją (2019 m. VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros darbo planą) ir joje numatytą Kauno regiono tarptautinio bendradarbiavimo programą, skirtą plėtoti geros kaimynystės ryšius, formuoti palankų Kauno regiono įvaizdį tarptautinėje arenoje, skatinti nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir įgyvendinti darnią regiono ekonominę ir socialinę plėtrą, vystant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius įvairiose veiklos sferose.

Vizite į Suomiją dalyvavo Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Vytas Kederys, Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Darius Vilimas, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojai Antanas Nesteckis ir Paulius Visockas, Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Užemeckas, taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė ir VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros vyr. projektų vadovė Gaila Tulušienė.

Kauno regiono delegacija lankėsi dviejuose Suomijos miestuose: Tamperė ir Turku. Pirmąją vizito dieną Kauno regiono delegaciją priėmė Tampere miesto vicemerė p. Anna-Kaisa Heinämäki ir Tarptautinių ryšių vadovė ponia Satu Vuorinen. Tamperės miesto vicemerė papasakojo apie Tamperę, kuris yra trečiasis pagal dydį Suomijos miestas su 235 tūkst. gyventojų, Tamperės regiono centras. Tai pirmasis Suomijoje pramoninis miestas, įkurtas Švedijos karaliaus Gustavo III 1779 metais. Šiuo metu Tamperės regione yra 31 tūkst. darbo vietų ir 15 tūkst. verslo įmonių. Svarbiausios kompetencijos – IT, išmaniųjų mechanizmų ir gamybos pramonėje, energijos pramonėje ir žiedinėje ekonomikoje, medijose, sveikatos ir nanotechnologijose. Miestas didžiuojasi turtingu kultūriniu gyvenimu – čia veikia 10 teatrų, 18 muziejų, o mieste vykstančiuose renginiuose apsilanko 4 600 000 lankytojų. Sostinę Helsinkį galima pasiekti per 1 h 45 min, iš Tamperės oro uosto vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Rygą, Budapeštą ir Malagą. Tamperės miesto geografinė padėtis yra unikali – jis išsidėstęs tarp dviejų ežerų, o miestą kerta upių kriokliai, kurių aukščių skirtumas – net 18 metrų. Tamperė taip pat garsėja kaip studentų miestas – čia veikia Tamperės universitetas, kuris prieš porą metų buvo sudarytas, sujungus 3 aukštąsias mokyklas: Technologijų universitetą, Taikomųjų mokslų universitetą ir koledžą. Tamperės miesto strategijoje iki 2030 metų yra numatyta, kad miestas turi tapti lyderiu mokslo ir pritaikymo (angl. know-how) srityse, būti kūrybiškas ir inovatyvus bei augti, remiantis subalansuotos plėtros principais.

Šiuo metu mieste vykdomos 5 pagrindinės miesto vystymo programos: Protinga Tamperė, Penkių žvaigždučių miesto centras, Hiedanranta (gyvenamųjų namų rajonas), Tramvajaus statyba, Europos kultūros sostinė 2026. Programa „Protinga Tamperė" skatina skaitmenizavimą, vysto skaitmenines paslaugas, palengvinančias kasdieninį gyvenimą, užtikrinančias saugumą bei skatinančias sklandų mobilumą. Svarbiausias tikslas – iki 2030 metų tapti CO₂ išmetimuose neutraliu miestu. 

Programos "Penkių žvaigždučių miesto centras" tikslas paversti miesto centrą lengiau pasiekiamu, gyvybingu ir konkurencingu. Pakrančių teritorijose plėtojama rekreacija, gyvenamasis būstas, turizmas ir renginių organizavimas. Tuo tarpu stoties teritorija strategiškai yra pagrindinė teritorija – čia planuojama arena, prekybinės gatvės, turizmo ir paslaugų centrai. Hiedanranta (gyvenamųjų namų rajono projektas) – kuriamas gyvenamasis kvartalas, kuriame apsigyvens 25 tūkst. žmonių ir bus sukurta 10 tūkst. darbo vietų. Kvartalas plėtojamas remiantis žiedinės ekonomikos ir eko-efektyvumo principais. Planuojamos privačios investicijos per 20-35 metus – 3 mlrd. Eurų. Projektas „Tamperės Tramvajus" – iki 2021 m. planuojama atidaryti 2 tramvajaus linijas, kuriomis tramvajais keliaus 7,5 minutės dažnumu dienos metu, o miesto centre – 3-4 minučių dažnumu. Tikimasi, kad tramvajus pritrauks naujus verslus bei paskatins naujų gyvenamųjų namų kvartalų kūrimąsi šalia tramvajaus linijų. Kartu su elektriniais autobusais tramvajus sukurs efektyvią, modernią ir aplinkai draugišką viešojo transporto sistemą. Dar vienas svarbus projektas – Europos kultūros sostinė 2026 – Tamperė dalyvauja atrankoje ir bendradarbiauja su Kauno miestu ir Kauno rajonu, siekdama perimti jų patirtį, rengiant paraišką Europos kultūros sostinės titului gauti.

Lankydamasi Tamperėje Kauno regiono vicemerų delegacija turėjo galimybę apsilankyti Tamperės miesto tarybos posėdžių salėje ir stebėti tarybos posėdį. Tamperės miesto taryboje yra 67 nariai, kurie į posėdžius renkasi pirmadieniniais nuo 17 val.

Kauno regiono vicemerai lankėsi Suomijos Tarptautinėje mokykloje Tamperėje (angl. Finnish International School of Tampere), kur tarptautinių ryšių koordinatorė ponia Riikka Gummerus papasakojo apie Suomijos švietimo sistemą, o taip pat apie pačią mokyklą, kurioje mokosi 1-9 klasių mokiniai. Šioje mokykloje visos pamokos vyksta anglų kalba, mokoma ir suomių kalbos, o mokyklą lanko tiek suomių vaikai, tiek ir vaikai, atvykę iš kitų šalių. Kai kurie vaikai atvyksta ilgesniam laikui, kiti – tik metams. Visoje Suomijoje mokykla ir darželiai yra nemokami, vaikai taip pat gauna nemokamą maitinimą, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Mokykloje, kurio lankėsi Kauno regiono delegacija, taikoma švediško stalo maitinimo sistema, vaikai taip pat gali pasirinkti vegetariškus patiekalus. Didelis dėmesys skiriamas mokinių praktiniams gebėjimams ugdyti – mokykloje įrengtos šiuolaikiškos darbų, amatų klasės. Pradinių klasių mokinių pasiekimai, kaip ir Lietuvoje, nėra vertinami pažymiais. Be to, vyresnėse klasėse pačios mokytojos gali nuspręsti, kaip įvertinti mokinių pasiekimus – t.y. gali nuspręsti, ar mokiniai turės atlikti žinių patikrinimo testus, ar ne, kadangi vieningos egzaminų sistemos Suomijoje nėra. Mokykloje mokiniams yra sudarytos puikios sąlygos ilsėtis – įrengti minkštasuoliai koridoriuose, o taip pat atskiros patalpos poilsiui, kuriose pastatyti stalo teniso inventorius, įrengtos pasisėdėjimų vietos.

Po apsilankymo mokykloje Kauno regiono vicemerai susitiko su Tamperės regiono tarybos atstovu ponu Jukka Alasentie. Suomijoje yra 19 regionų ir 300 savivaldybių, o Tamperės regionas – 2 regionas pagal gyventojų skaičių – jame gyvena 505 tūkst. žmonių. Regioną sudaro 22 labai skirtingo dydžio savivaldybės: pvz., Tamperės savivaldybėje gyvena 225 tūkst. gyventojų, o Juupajoki savivaldybėje – tik 1988 gyventojai. Suomijos regioninės tarybos yra statutinės jungtinės savivaldybių institucijos, veikiančios pagal vietos savivaldos principus. Tarybos veikia kaip regioninės plėtros ir regionų planavimo institucijos. Tarybos taip pat siekia užtikrinti regiono, jo savivaldybių, gyventojų ir verslo interesus bei vykdo regioninius tyrimus, planavimą ir analizę. Regioninė taryba užtikrina įvairių suinteresuotų institucijų bendradarbiavimą regione. Regionų tarybos yra jungtinės valdžios institucijos, kurias sudaro ir iš esmės finansuoja jų narės savivaldybės. Tarybai taip pat skiriama metinė valstybės dotacija, pirmiausia nepriklausomai regioninei verslo bendruomenės plėtrai. Asamblėja yra aukščiausias sprendimus priimantis Regioninės tarybos organas. Savivaldybės narės renka atstovus į Asamblėją ketverių metų laikotarpiui - laikotarpiui tarp vietos rinkimų. Atstovų skaičius ir balsavimo teisės yra nustatyti Tarybos chartijoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Asamblėjos sudėtis turi atspindėti pagrindines regiono politines partijas. Regionų tarybos asamblėjoje gali dalyvauti tik savivaldybių narių tarybos nariai. Paprastai asamblėja šaukiama du kartus per metus. Regiono tarybos vykdomasis ir administracinis organas – Valdyba, kurios narius renka Asamblėja. Valdybos posėdžiai rengiami bent kartą per mėnesį. Regioninėms taryboms vadovauja regionų merai, kurie atstovauja savivaldybių-narių interesus. Regiono meras, bendradarbiaudamas su Regiono tarybos pirmininku, vaidina pagrindinį vaidmenį, palaikant tarptautinius regiono ryšius ir politiką. Regionų taryba atsakinga už regioninės žemės naudojimo planą, bendrąjį planą. Įgyvendinant regioninę politiką, mažuose miesteliuose pagerinta socialinė aplinka, kuriami įvairūs centrai, bendruomenių namai. Taip pat regionine vykdomi ES finansuojami projektai, bendradarbiaujama su verslininkais, kurių prašoma prisidėti prie įgyvendinamų projektų mažiausiai 50 proc.

Kauno regiono merų pavaduotojai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Tamperės darnaus transporto sistema, kurią pristatė projekto vadovė ponia Sanna Ovaska. Tamperės miestas susiduria su transporto problemomis,  kadangi per metus į miestą atsikelia apie 20 tūkst. žmonių. Svarbiausias transporto sistemos pertvarkymo tikslas – sumažinti naudojimąsi asmeniniais automobiliais, taip sumažinant užterštumą CO₂. Siekiama, kad iki 2030 metų nuosavus automobilius naudotų 31 proc. gyventojų (šiuo metu – 46 proc.), visuomeninį transportą – 19 proc. (šiuo metu – 13 proc.), dviračius – 15 proc. (šiuo metu – 9 proc.). Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, mieste vykdomi infrastruktūros projektai: statomos tramvajaus linijos, tiesiami dviračių takai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose palikę automobilius, gyventojai miesto centrą pasiekia visuomeniniu transportu. Taip pat labai svarbus miesto planavimas, paslaugų pasiekiamumas, mobilumo valdymas (aiškios nuorodos, kaip nuvykti į vieną ar kitą miesto vietą, ir t.t.). Svarstoma ir apie galimybę rinkti mokesčius už važiavimą automobiliu piko metu. Tamperės miestas yra pasitvirtinęs tvaraus judumo planą, kurio tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę.

Kauno regiono delegacijai buvo pristatyta ir Kultūrinio ugdymo programa pagrindiniame lavinime, apie kurią papasakojo muziejaus mokytoja/lektorė ponia Suvi Jokela. Ši programa šiek tiek panaši į Lietuvoje vykdomą Kultūros paso programą, tik Suomijoje į kultūrinio ugdymo programą įtrauktos tos įstaigos, kurios atspindi tam tikros vietovės kultūrinę įvairovę, o kultūrinio ugdymo planą sudaro savivaldybė. Tamperės mieste vaikai apsilanko filharmonijoje, cirke, muziejuose, šokių pasirodymuose, o po apsilankymų privalo atlikti tam tikras užduotis. Be to, mokyklose apsilanko menininkai ir visų pirma supažindina vaikus su tam tikra meno rūšimi, vaikai gali patys sukurti vaidinimą, groti muzikos instrumentais, tapyti ir pan., o vėliau jie apsilanko profesionaliuose pasirodymuose, koncertuose, spektakliuose. Tokia programos vykdymo sistema leidžia vaikams „iš vidaus" susipažinti, kaip kuriamas menas. Programa siekiama išmokyti vaikus suprasti, mylėti ir gerbti meną. Programoje dalyvauja 1-9 klasių moksleiviai ir per 9 metus jie susipažįsta su visa gimtojo miesto kultūros įvairove. Pavyzdžiui, antrokai supažindinami su šokiu, trečiokai – su teatru ir eilių deklamavimu, ketvirtokai – su cirku, penktokai – su simfonija ir t.t. Be to, speciali programa yra sukurta specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Programa yra nemokama visiems, joje dalyvauja 18 tūkst. arba 90 proc. visų Tamperės mokinių. Savivaldybei ši programa kainuoja 11 Eur vaikui per 1 metus.  

Susipažinusi su Tampere miestu, Kauno regiono delegacija vyko į Turku miestą, esantį Suomijos pietvakariuose. Tamperės savivaldybėje Kauno regiono vicemerus priėmė Turku miesto Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas ponas Mika Akkanen, kuris papasakojo apie penkto pagal gyventojų skaičių (190 tūkst. gyventojų) Suomijos miesto istoriją ir ateities viziją. Turku – seniausias Suomijos miestas, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1229 metais. Turku pilies tvirtovė stovi nuo 1280 metų. Turku regionas – trečiasis pagal gyventojų skaičių Suomijoje su 320 tūkst. gyventojų. Turku – dvikalbis miestas – jame yra 2 oficialios kalbos: suomių ir švedų, o tai reiškia, kad visi oficialūs dokumentai turi būti pateikiami dvejomis kalbomis bei viešosios paslaugos taip pat privalo būti teikiamos suomių ir švedų kalbomis. Turku miestą renkasi daug užsieniečių, ypač rusų ir estų. Turku miestas įsikūręs prie Baltijos jūros ir priklauso TEN – T tinklui (logististikos maršrutui), kuriam taip pat priklauso Stokholmas, Helsinkis ir Sankt Peterburgas ir kuris tęsiasi iki Italijos. Turku – kultūrinis centras, kuriame susijungia sena ir nauja. Turku yra vienintelė Suomijoje viduramžių katedra, pašventinta 1300 metais. Pirmasis Suomijoje universitetas, Karališkoji Turku Akademija, taip pat buvo įkurta šiame mieste 1640 metais. Turku mieste yra 6 aukštojo mokslo institucijos, kuriose mokosi 40 tūkst. studentų. 2011 metais Turku buvo Europos Kultūros sostine, o tai lėmė, kad miestas tapo dar aktyvesniu ir atviresniu kultūriniu miestu. Turku yra vienas populiariausių turistinių ir konferencinių miestų Suomijoje. 2017 metais Turku mieste nakvojo maždaug 800 tūkst. svečių. Daugiausia užsienio lankytojų buvo sulaukta iš Švedijos, Rusijos, Vokietijos ir Estijos. Turku taip pat didžiuojasi Suomijos maisto sostinės titulu. Verslo struktūra Turku yra įvairialypė, o pagrindinės sritys yra biotechnologijos, IT, jūrų pramonė, logistika, turizmas ir kūrybinės industrijos. Turku regione veikia 22 tūkst. įmonių ir yra 130 tūkst. darbo vietų. Daugiau nei 50 proc. visos Suomijos laivybos pramonės yra sutelkta Turku regione: 250 įmonių, 20 projektavimo agentūrų, 15 pervežimų kompanijų ir 2 laivų statyklos. Metinė laivybos pramonės apyvarta Pietvakarių sostinėje – 2 milijardai eurų. Laivybos pramonės tyrimus ir plėtrą vykdo 15-oje akademinių tyrimų centrų. Laivybos pramonėje Turku dirba 5 tūkst. žmonių, o visoje Suomijoje – 20 tūkst. žmonių.  Turku ypatingai stiprus sveikatos mokslų srityje – čia veikia Turku Mokslo parkas ir net pusė Suomijos biotechnologijų verslų veikia būtent Turku regione. Universitetuose yra įkurti biogenetikos ir medicinos inovacijų centrai, užtikrinantys mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Turku yra patogioje geografinėje pozicijoje, todėl kroviniai gali būti vežami oro, sausumos ir jūros keliais. Kiekvienais metais beveik 4 milijonai keleivių keliauja per Turku uostą, o Turku oro uostas iš miesto centro automobiliu pasiekiamas per kiek daugiau nei 10 min. Nepaisant miesto plėtros ir intensyvaus pramonės vystymosi, Turku miestas siekia tapti CO₂ neutraliu miestu iki 2029 metų, kuomet miestas švęs 800 metų sukaktį.

Apžvelgęs Turku miesto ekonominę ir socialinę aplinką, ponas Mika Akkanen papasakojo apie Suomijos ir Turku miesto savivaldos sistemą. Savivaldybių tarybos, kurios yra renkamos kas 4 metus yra aukščiausias sprendimų priėmimo vienetas savivaldoje. Svarbiausios viešosios paslaugos, kurias teikia savivaldybės: socialinis aprūpinimas, sveikatos priežiūra, išsilavinimas, kultūra, aplinkos ir techninė infrastruktūra.  Savivaldybių vykdomos veiklos yra finansuojamos iš mokesčių, centrinės valdžios išmokų, įvairių rinkliavų ir pajamų už pardavimus. Vietinis gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto ir įmonių pelno mokesčiai sudaro beveik pusę savivaldybės gaunamų įplaukų. Kiekviena savivaldybė pati sprendžia dėl pajamų mokesčio tarifo – vidutinis pajamų mokesčio dydis yra 20 proc. nuo apmokestinamų pajamų. Pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas yra nemokamas ir finansuojamas savivaldybių. Vyriausybė taip pat suteikia savivaldybėms finansines išmokas, kurios skirtos viešųjų paslaugų vykdymui užtikrinti. Vyriausybės išmokų sistema užtikrina finansinių netolygumų tarp savivaldybių mažinimą ir vienodą paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Vyriausybės išmokos savivaldybėms sudaro mažiau nei 1/5 visų savivaldybės pajamų.

Kauno regiono delegacija taip pat buvo susitikusi su Baltijos miestų sąjungos (angl. Union of Baltic Cities) Darnių miestų komisijos (angl. Sustainable Cities Commission) sekretoriato vadovu Björn Grönholm. Sąjunga įkurta 1991 metais ir vienija 90 miestų iš 10-ies šalių, o jos tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą patirtimi tarp miestų, siekiant tvarių sprendimų ir gyvenimo kokybės, sukurti ryšius Baltijos jūros regione, taip kuriant pridėtinę vertę; skatinti miestų vystymąsi ir atstovauti miestų interesus. Sąjungos veikla vykdoma per 7 komitetus: Kultūriniai miestai; Sveiki miestai; Planuojantys miestai; Saugūs miestai; Išmanūs ir klestintys miestai; Jaunatviški miestai; Darnūs miestai. Nuo 2019 metų Baltijos miestų sąjungos nare yra ir Jonavos miestas. Dalyvavimo sąjungoje tikslas – ne tik pasikeitimas patirtimi, bet, svarbiausia, galimybė dalyvauti komisijų rengiamuose projektuose, sprendžiančiuose miestui aktualias problemas. Daug bendrų projektų vykdoma aplinkosaugos srityje, ypatingai vandens gerinimo ir plastiko mažinimo sferose.

Paskutinę vizito dieną Kauno regiono vicemerai išklausė pranešimus apie Turku miesto centro vystymą, kultūros ir fizinio aktyvumo skatinimą, viešojo transporto tinklo pertvarkymą bei apsilankė Turku mokslo parke ir susitiko su Lietuvos garbės konsulu Turku mieste ponu Tomi Taipale.

Miesto centro vystymo projektą pristatė Turku savivaldybės Miesto planavimo grupės   direktorė Riitta Birkstedt. Turku miesto vizija iki 2029 metų susideda iš 3 pagrindinių sričių: Turku miesto centras, Turku mokslo parkas ir Išmanus Turku. Turku – archipelagų miestas, įsikūręs ne tik prie Baltijos jūros, bet ir juosiamas upės, todėl 4 pagrindiniai miesto vystymo akcentai yra komercija, upė, senamistis ir universitetai. Kiekvienam miestui yra svarbus pasiekiamumas, todėl šiuo metu Turku vykdo viešojo transporto pertvarkymo projektą, kurio metu rekonstruojama senoji Turgaus aikštė bei planuojama viešojo transporto gatvė su keliais persėdimo iš vienos transporto priemonės į kitą centrais. Siekiama, kad į miesto centrą nereikėtų vykti automobiliu. Taip pat planuojami nauji prekybiniai ir gyvenamieji rajonai, ypatingą dėmesį skiriant parkų, žaliųjų zonų tinklo plėtrai. Dar vienas miesto uždavinys – labiau išnaudoti arcipelagus (naujo terminalo statybos) bei upę miesto centre (naujų rekreacinių zonų kūrimas). 

Apie kultūros ir fizinio aktyvumo skatinimo programas pasakojo Turku savivaldybės Laisvalaikio padalinio Plėtros vadovė Heini Parkkunen. Laisvalaikio padalinį sudaro sporto paslaugų, jaunimo reikalų, bibliotekų, muziejų ir filharmonijos skyriai, o darbuotojų skaičius 2018 metais buvo 603. Laisvalaikio padalinio vizija – Geras gyvenimas Turku, o svarbiausias tikslas – užtikrinti aktyvų gyvenimo būdą. Atskirą tikslinę grupę sudaro pasyvūs savivaldybės gyventojai, kuriems skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi Laisvalaikio padalinys vykdo daug įvairių programų, buvo pristatytos 2 iniciatyvos, skirtos socialiai pažeidžiamiems asmenims ir senjorams. Pirmoji iniciatyva – Kimmoke apyrankė, kuri skirta mažas pajamas gaunantiems Turku gyventojams. Jos kaina – 39 Eur/ 6 mėnesiams. Ji skirta paramą gaunantiems asmenims, kurie yra bedarbiai, priklauso reabilitacijos programoms ir visiems tiems, kurių ekonominė padėtis yra sunkiausia. Apyrankės turėtojui suteikiama galimybė naudotis visomis savivaldybės teikiamomis fizinio aktyvumo paslaugomis, t.y. jie gali lankytis sporto klubuose, baseinuose ir t.t., o taip pat gali naudotis kultūros įstaigų paslaugomis (muziejai, teatrai ir pan.). Programa pradėta įgyvendinti 2013 metų rugsėjo mėnesį, vidutinis pusės metų dalyvių skaičius – 1000-1200 asmenų, iš viso programoje sudalyvavo apie 7000 gyventojų. Programa viešinama įvairiais kanalais: per socialinius darbuotojus, sveikatos priežiūros specialistus ir t.t. Populiariausios vietos – baseinai ir sporto salės. Gausiausia naudotojų grupė – 31-50 metų amžiaus vyrai ir moterys. Atlikus dalyvių tyrimą, buvo nustatyta, kad net 57 proc. dalyvių pastebėjo sveikatos pagerėjimą, o net 28 proc. pasakė, kad rečiau kreipėsi į medikus. 37 proc. programos dalyvių jautėsi mažiau vieniši nei iki dalyvavimo programoje. Labai panaši iniciatyva yra taikoma ir senjorams – vyresniems nei 65 metų asmenims. Kiekvienas Turku gyventojas, sulaukęs 65 metų amžiaus gauna sveikinimo laišką nuo Turku miesto mero kartu su informacija apie Senjorų apyrankės programų bei 2-3 nemokamais bilietais. Senjorų apyrankė kainuoja 40 Eur/6 mėnesiams ir suteikia galimybę naudotis savivaldybei priklausančiais baseinais ir sporto salėmis, muziejais, lankytis Turku filharmonijos koncertuose. Taip pat būna specialūs pasiūlymai į renginius, organizuojamus ne savivaldybės priklausančių įstaigų.   

Viešojo transporto Turku mieste sistemą Kauno regiono delegacijai pristatė planuotoja Saana Lehtinen. Turku viešojo transporto sistema vadinasi FOLI ir apima 6 savivaldybes su 290 tūkst. gyventojų. Visoje šioje teritorijoje galioja tas pats tarifas ir yra vykdoma 27 milijonai pervežimų per metus. Nei organizacija FOLI, nei Turku savivaldybė nuosavų autobusų neturi: 85 proc. Priklauso operatoriams, 15 proc. – miesto valdomiems pervežėjams. Pervežimai kainuoja apie 47 milijonas per metus: 60 proc. padengiama iš bilietų pardavimo, 40 proc. surenkama iš mokesčių. Kasdieną 6 savivaldybes aptarnauja 260 autobusų, iš kurių 6 yra elektriniai ir 4 hibridiniai. FOLI organizacija planuoja maršutus ir grafikus, vykdo marketingą, yra atsakinga už pardavimo ir informacijos vietas, pirkimų organizavimą, informacinę ir apmokėjimo sistemas, monitoringą, bilietų kainų nustatymą. FOLI organizacijoje dirba 30 pastovių darbuotojų, tačiau sprendimus priima 12 narių Viešojo transporto taryba, į kurią įeina po 2 narius iš kiekvienos savivaldybės. Nuo 2018 metų FOLI sistemai priklauso ir dviračių nuoma – 300 dviračių ir 40 dviračių atsiėmimo/palikimo stotelių. Dviračių nuoma veikia visais sezonais ir yra įtraukta į metinį FOLI bilietą. Nuo 2016 metų Suomijoje įdiegta nauja bilietų sistema, pagrįsta identifikavimu - tai reiškia, kad visa keliavimo informacija saugoma informacinėje sistemoje, o ne pačiame biliete. Tai leidžia apjungti transporto bilietus su įvairių renginių bilietais. Nuo 2018 metų Turku teatro lankytojai gali nemokamai vykti viešuoju transportu ir už tai sumoka teatras. Šiuo metu yra planuojamas viešojo transporto tinklo pertvarkymas, kuriuo siekiama, kad dar daugiau žmonių pradėtų naudotis viešuoju transportu. Priemonės šiam tikslui įgyvendinti: autobusų dažnumas, aplinkinių maršrutų trūkumas (norint nuvykti iš vieno rajono į kitą, būtina nuvykti į centrą ir jame persėsti į kito maršruto autobusą), transportas vėlai vakare ir savaitgaliais, autobusų stotelių tobulinimas (stotelių tankumas, pastogės visose stotelėse, vietos dviračiams).

Paskutinio susitikimo Turku metu, Kauno regiono vicemerai apsilankė Turku mokslo parke, kuriame susitiko su šio parko atstovu ir Lietuvos garbės konsulu Turku mieste Tomi Taipale. Turku mokslo parkas – tai inovatyvių įmonių inkubatorius bei vieta, kurioje visi norintys gali susipažinti su Turku miesto plėtros vizija, verslo galimybėmis bei rasti verslo partnerius. Kauno regiono delegacijai buvo pristatytas Turku miesto verslo potencialas bei aptartos bendradarbiavimo su Kauno regionu galimybės.