KAUNO REGIONO SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ DIREKTORIŲ TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO VIZITAS Į SLOVĖNIJOS RESPUBLIKĄ

2018 m. rugpjūčio 20-24 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių administracijų direktorių tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Slovėnijos Respubliką. Vizitas skirtas kontaktams užmegzti, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui ir patirties mainams.

Vizitas organizuotas įgyvendinant Regioninės plėtros strategiją (2018 m. VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros darbo planą) ir joje numatytą Kauno regiono tarptautinio bendradarbiavimo programą, skirtą plėtoti geros kaimynystės ryšius, formuoti palankų Kauno regiono įvaizdį tarptautinėje arenoje, skatinti nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir įgyvendinti darnią regiono ekonominę ir socialinę plėtrą, vystant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius įvairiose veiklos sferose.

Vizite į Slovėnijos Respubliką dalyvavo Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė, Kauno r. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis, Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Raseinių r. savivaldybės administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė bei VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros projektų vadovė Gaila Tulušienė.

Kauno regiono delegacija apsilankė Liublianoje, Slovėnijos Respublikos sostinėje, susitiko su Liublianos miesto savivaldybės ir jai pavaldžių institucijų atstovais. Mūsų delegaciją priėmė Liublianos miesto administracijos direktorė ponia Urša Otoničar. Pranešimus skaitė Liublianos miesto regiono regioninės plėtros agentūros direktorė ponia Lilijana Madjar, Liublianos miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos departamento vadovė ponia Nataša Jazbinšek Seršen, kuri pristatė projektą „Liubliana – Žalioji Europos kultūros sostinė 2016" (angl. Ljubljana – the Green Capital of Europe 2016); Liublianos miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento atstovė ponia Simona Topolinjak papasakojo apie lygių galimybių iniciatyvas Liublianoje; Ikimokyklinio ugdymo ir mokyklų departamento atstovė ponia Vesna Korent, o taip pat Liublianos turizmo agentūros atstovas ponas Mitja Predovnik.

Ypač įdomus ir naudingas buvo Aplinkos apsaugos departamento vadovės pristatytas projektas „Liubliana – Žalioji Europos kultūros sostinė 2016". Siekti Žaliosios Europos kultūros sostinės vardo Liubliana pradėjo prieš 10 metų, o 2016 metais šias pastangas įvertino Europos Komisija. Svarbiausia yra tai, kad miestas ir toliau nuosekliai vykdo šio projekto uždavinius – išlikti švariausiu, aplinkai draugiškiausiu Europos miestu. Liublianos vizija iki 2025 metų yra: 1) Idealus Miestas (miesto plėtra, išsaugant kultūrinį ir istorinį paveldą); 2) Metropolija (gyvenimo kokybė, tolerancija ir saugumas); 3) Aplinkai draugiškas miestas (miestas harmonijoje su aplinka).     

Keturios pagrindinės priežastys, kodėl Liublianai buvo suteiktas Žaliosios Europos kultūros sostinės vardas: 1) Žaliasis miesto identitetas – ¾ miesto teritorijos užima žalieji plotai, vienam miesto gyventojui tenka net 542 kv. m žaliųjų plotų, mieste yra 4 kraštovaizdžio parkai ir net 1200 hektarų specialios paskirties miškų. Per 10 metų laikotarpį įrengta daug naujų parkų, sutvarkyta daug apleistų teritorijų, kurios pritaikytos gyventojų reikmėms, įrengiant poilsio erdves, dviračių takus, bendruomenės daržus.

Taip pat mieste skatinama ir itin populiari miesto bitininkystė: ant namų stogų įrengtuose aviliuose gaunamas aukštos kokybės medus. Ekologinė zona miesto centre – miesto istorinė dalis yra uždaryta transportui ir čia gali važiuoti tik visuomeninis transportas, kuris taip pat yra ekologiškas, bei dviratininkai. Žinoma, tam yra pertvarkyta infrastruktūra: centro gyventojams ir darbuotojams įrengtos požeminės aikštelės, centre važinėja elektriniai automobiliai, talpinantys apie 8 žmones (šiais automobiliukais galima važiuoti po miesto centrą nemokamai, tereikia jį susistabdyti arba išsikviesti telefonu).

Pagrindinė miesto arterija – Slovenska gatvė – paversta „bendra erdve", tai reiškia, kad visos transporto priemonės (dviračiai, motorinės transporto priemonės ir viešasis transportas) ir pėstieji yra lygiaverčiai eismo dalyviai. Mieste taip pat įrengtos „Park and ride" (pasistatyk ir važiuok) aikštelės, kuriose, palikus savo automobilį, toliau patogiai galima važiuoti visuomeniniu transportu arba dviračiais. Liublianoje taip pat sukurtas labai tankus dviračių nuomos punktų tinklas, kuriame kiekvienas norintis gali išsinuomoti dviratį, pateikęs savo kreditinę kortelę, kas užtikrina, kad dviračiai nėra gadinami ar pavagiami, tačiau reikia paminėti, kad viena valanda yra nemokama.

Moderni atliekų tvarkymo sistema. Miestas yra prisijungęs prie iniciatyvos „nulis atliekų". Tai reiškia, kad visos atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos arba pateikiamos antriniam panaudojimui,  o maža dalis, kuri lieka neperdirbta, išvežama į atliekų deginimo gamyklą Vienoje. Centrinėje miesto dalyje įrengti modernūs požeminiai atliekų konteineriai, skirti skirtingoms atliekų rūšims. Gyventojai moka nustatyto dydžio mokestį už atliekų tvarkymą, tačiau, mesdami atliekas į moderniuosius konteinerius, turi pasižymėti su elektronine kortele ir 3 kartus per mėnesį galima išmesti atliekas nemokamai, o vėliau už kiekvieną kartą reikia mokėti 1 EUR.

Natūralus geriamasis vanduo. Liublianoje naudojamas natūralus požeminis vanduo, neapdorotas cheminiais elementais. Mieste įrengti 35 geriamojo vandens fontanėliai, kurie veikia nuo balandžio iki spalio mėnesio.

Liublianos miestas taip pat didžiuojasi savo socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros politika. Socialinės apsaugos strategiją sudaro 3 pagrindiniai sektoriai: 1) pagalba senjorams (65+), kuriems teikiamos įvairios paslaugos; 2) pagalba neįgaliesiems – neįgaliųjų priežiūra, infrastruktūros pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia; 3) lyčių lygybės klausimai.

Kauno regiono delegacijai pristatyta ir Slovėnijos švietimo sistema. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Slovėnijoje yra tiek valstybinės (priklausančios savivaldybėms), tiek ir privačios. Jose ugdomi vaikai nuo 11 mėnesių iki 6 metų amžiaus. Motinystės atostogos trunka iki vaikui sueina 11 mėnesių, tačiau vėliau iki vaikui sueina 2 metai vienas iš tėvų gali dirbti pusę etato, jeigu šeimoje auga vienas vaikas. Jeigu šeimoje auga du ir daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali dirbti nepilnu etatu iki jauniausiam vaikui sukanka 6 metai. Pradinė mokykla Slovėnijoje yra nuo 6 iki 15 metų amžiaus. Vidurinė mokykla Slovėnijoje – nuo 15 iki 19 metų amžiaus.

Kauno regiono delegacija lankėsi Triesto mieste, kuris net 500 metų priklausė Austro-Vengrijos imperijai ir iki šiol glaudžiai susijęs su Slovėnijos Respublika, kadangi nuo jos nutolęs tik 30 km, o mieste gyvena daug slovėnų tautybės žmonių. Kauno regiono delegaciją priėmė Triesto miesto meras Paolo Polidori, kuris pristatė savo miestą.

Meras pastebėjo, kad dėl mieste veikiančio laisvojo uosto bei išvystytos geležinkelių infrastruktūros, Triestas ir Kauno regionas galėtų plėtoti bendrus logistinius projektus. Taip pat būtų galima pagalvoti ir apie tiesioginio skrydžio tarp Triesto ir Kauno miestų atsiradimo, kadangi toks skrydis sujungtų ne tik Kauno regioną su šiuo Italijos miestu, bet ir būtų patogus susisiekimas su Slovėnija ar Kroatija, nes šiuo metu tiesioginių skrydžių į šią Europos dalį iš Lietuvos nėra.

Kauno regiono delegacijai taip pat pristatyta Triesto miesto vystymosi ir plėtros strategija, parodytos naujai sutvarkytos ir visuomenės poreikiams pritaikytos apleistos teritorijos. Informatyvų pristatymą surengė Mobilumo, transporto ir teritorinio planavimo departamento direktorius Giulio Bernetti.

  Parengta pagal VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros inf.