JAUNIMO POLITIKA BELGIJOJE: „TAI YRA JŪSŲ, NE MŪSŲ“

                      Antroje spalio pusėje teko galimybė dalyvauti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotame renginyje–vizite „Darbo su jaunimu formų įvairovė vietos lygmeniu", vykusiame Belgijoje. Šis vizitas rengtas vadovaujantis departamento susitarimu tarp Lietuvos ir Flandrijos, Lietuvai atstovavo penki tautiečiai, atrinkti konkurso būdu iš būrio jaunimo politikos srityje dirbančių ir norą dalyvauti vizite pareiškusių žmonių.

                      Vizitu siekta suteikti dalyviams galimybę pasidalinti patirtimi ir diskutuoti klausimais apie darbo su jaunimu formų plėtros galimybes regionuose. Keturias dienas trukusio apsilankymo Belgijoje metu didelis dėmesys buvo skiriamas susipažinti su jaunimo judėjimais ir labiau tradiciniu laikomu darbu su jaunimu vietos lygmeniu. Aplankytos jaunimo organizacijos, dirbančios su specifinėmis tikslo grupėmis bendruomenėse. Susipažinta ir su finansavimo schemomis darbui su jaunimu palaikyti vietos lygmeniu.

                      Jaunimo politika Belgijoje stipriai išplėtota ir jai skiriamas nemenkas dėmesys. Šalyje labai populiaru būti tradicinio jaunimo judėjimo, tokio kaip skautai, dalimi. Tokios organizacijos yra didelės ir stiprios. Sunkiau išsilaikyti tiek finansiniu, tiek žmogiškųjų išteklių požiūriu jaunimo centrams, kurie čia paprastai vadinami jaunimo klubais. Daugelis iš jų orientuoti į muzikinę veiklą ir labiau yra panašūs į jaunimo kavines. Paprastai tokiose vietose nuo 16 metų galima įsigyti alaus. Aplankytų jaunimo klubų savanoriai ir darbuotojai sakė, jog populiariausias gėrimas yra ne alus, o...  apelsinų sultys! Pažymėtina, jog  kai kurie jaunimo klubai pamažu atsisako galimybės prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais. Kartais tą lemia ir kintanti jaunimo klubų lankytojų tautinė kilmė (pvz., musulmonai alkoholio nevartoja). Jaunimo centrai (klubai) turi skėtinę organizaciją, kurios tikslas – atstovauti interesams įvairiuose lygmenyse. Kreiptis pagalbos į tokią skėtinę organizacija labai populiaru, nes jai išties pavyksta pasiekti realių rezultatų plėtojant centrų veiklą.

                      Kaip ir Lietuvoje, taip ir Belgijoje egzistuoja panašių problemų dirbant su ypatingomis jaunimo grupėmis, pvz., romų vaikais. Sunku juos įtraukti į veiklas, sudominti, keisti gyvenimo būdą. Tačiau ieškoma netradicinių būdu. Pvz., jaunimo centras – cirkas (beje, įsirengęs neveikiančios bažnyčios pastate), kuriame vaikai gali ruoštis nesudėtingiems cirko pasirodymams drauge su profesionalais.

                      Jaunimo politikai Belgijoje skiriama nemažai biudžeto lėšų, tačiau daugelis dalykų daroma be pinigų. Pvz., jaunimo klubai, centrai, organizacijos telkia savanorius dirbti neatlygintinai visuomenės labui - įprasta praktika. Beje, absoliuti dauguma jaunimo centrų darbuotojų ir savanorių yra vyrai (kai tuo metu Lietuvoje – beveik vien moterys). Atrinkti darbuotoją į apmokamą jaunimo centro darbuotojo vietą taikomos įvairios praktikos, viena labiausiai įstrigusių – darbuotoją pasirenka patys jaunuoliai. Pvz., norintys įsidarbinti iš pradžių kviečiami praleisti šiek tiek laiko su jaunimu stovykloje, o tada, jiems nežinant, jaunuoliai balsuoja ir patys išrenka būsimą darbuotoją. Apskritai labai daug dalykų kyla atsižvelgiant į poreikį „iš apačios", t.y., jaunimo klausiama, ką jis nori daryti, ko jam konkrečioje vietovėje trūksta ir pan. Teko išgirsti ne vieną pavyzdį, kaip pačių jaunimo darbuotojų sugalvota ir pradėta įgyvendinti veikla nepasiteisino, nes kilo iš darbuotojo, o ne iš pačių jaunų žmonių poreikio. Laikomasi principo: „jaunimo centras yra ne mūsų (darbuotojų ar valdžios), o jūsų (jaunimo)". Taip skatinamas jaunimo dalyvavimas tokioje aplinkoje, kurioje jam saugu, komfortabilu ir jauku.

                      Net ir pats mažiausias miestelis neįsivaizduojamas be jaunimo centro. Beje, pastariesiems netgi paliekami palikimai. Ilgametę veiklos patirtį turintys jaunimo centrai turi didelį vietos bendruomenės pasitikėjimą, tikima jų veiklos misija, ko Lietuvoje kartais pasigendama.

                      Vizitas puikiai atskleidė jaunimo politikos Belgijoje kontekstą, dalyviai turėjo galimybę pasisemti naujų idėjų, minčių, kurias galima pritaikyti ir Lietuvoje. Tam, kad pritaikytume gerąją patirtį, ne visuomet reikalingi dideli pinigai. Belgijos pavyzdys įrodo, kad svarbiausia – noras veikti, supratimas, kad esi bendruomenės dalis, ir esminiai pokyčiai priklauso pirmiausiai nuo tavęs.

Birutė Gailienė

Jonavos r. savivaldybės tarybos narė, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė