INTERVIU SU LR SEIMO IR PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS KOMISIJOS PIRMININKU, PARLAMENTARU ANTANU VINKUMI

Esate Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas. Šios komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą. Be abejonės, nemažai bendraujate su pasaulio lietuviais ir puikiai žinote, kokie klausimai jiems yra aktualūs. Dvigubos pilietybės įteisinimas tikriausiai yra vienas iš šiuo metu svarbiausių klausimų pasaulio lietuviams ir Jūsų vadovaujamai komisijai?

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį kad Referendumu sprendžiama apie pilietybės išsaugojimą, bet ne apie antros pilietybės suteikimą. Tai ne imigracijos klausimas, kai sprendžiama už kokius nuopelnus atvykusiems iš svetur suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Referendumas klausia – ar leisti lietuviams, įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, t. y.  jau turimą, išlaikyti, įgijus kitos valstybės pilietybę. Juk tapęs kitos valstybės piliečiu lietuvis vis tiek liks lietuviu ir Lietuvos patriotu. Kaip gydytojas, labai palaikau gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą, nes išties, – tai duotybė, kuri ateina su Dievu! Žmogus gimsta šalyje, atsinešdamas tos šalies pilietybę.

 Žinoma, pilietybės išlaikymas – vienas svarbiausių šios dienos Pasaulio lietuvių siekių, nes esame finišo tiesiojoje. Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo paskelbtas, jis vyks kartu su Respublikos Prezidento rinkimais gegužės 12 d., referendumo formuluotė patvirtinta, turime aiškų sąrašą šalių, kurių piliečiai galės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję kitos valstybės pilietybę, esant teigiamam šio referendumo rezultatui. Neabejoju, kad turėdami kuo didesnę bendruomenę, susijusią lygiaverčiais ryšiais, mes išsaugokime savo valstybę ilgam.

Tačiau ne vien tai svarbu Pasaulio lietuviams. Didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvos piliečiai dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis užsienyje dėl kalbos nemokėjimo, nepasitikėjimo savo jėgomis, per didelio patiklumo, savo teisių nežinojimo, todėl šiuolaikinė vergystė ir prekyba žmonėmis dažnas klausimas mūsų komisijos posėdžių darbotvarkėse. Pasaulio lietuviams svarbi švietimo situacija Lietuvoje, aukštojo mokslo sistemos stiprinimas, jo kokybės gerinimas, šalies informacinio saugumo užtikrinimas, kova su neigiama propaganda. Svarstome užsienyje gyvenančių vaikų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, teisių apsaugos, Lietuvos įvaizdžio pasaulyje, tautinės tapatybės ir lietuvių kalbos išsaugojimo klausimus.

 Įsibėgėję Pasaulio lietuvių metai bei būsimas Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo motyvuoja ir Lietuvoje gyvenančius lietuvius atsigręžti į savo tautiečius užsienyje, išgirsti jų balsą. Būti vieningiems!

Kokių pasaulio lietuvių nuomonių šiuo klausimu sulaukiate?

Buvo laikai, kai tėvynė išeivijos lietuviams buvo tapusi „uždraustu vaisiumi". Džiugu, kad mūsų tauta nuėjo teisingu keliu, todėl galime džiaugtis, kad Lietuva šiandien – demokratinio pasaulio tautų šeimoje. Pasaulis tapo mažas, o Lietuva šiame pasaulyje – didelė. Nepaprastai žaviuosi užsienio lietuvių rūpesčiu dėl Lietuvos gerovės, jos klestinčios ateities, dėl pamatinių tautos vertybių – tautiškumo ir patriotiškumo –  išsaugojimo ir puoselėjimo, noru pasitarnauti savo tautai, jos dabarčiai ir ateičiai. Jaučiu tą visą širdimi.

Nei vienas lietuvis neišvyksta amžinai. Pasaulio lietuviai sako: „išvykstame trumpam, gyvenimo sąlygų priversti." Tai viena skausmingiausių patirčių gyvenime. Lietuviui reikia sukurti gyvenimą iš naujo svetimame krašte. Turime suprasti, kad praėjęs sunkų integracijos į kitą aplinką kelią, įgijęs šalies, kurioje šiuo metu gyvena pilietybę, lietuvis vis tiek grįžta į Lietuvą atostogų, aplankyti savo tėvų, draugų, dažnas čia stato namą, tikisi grįžti ir čia gyventi, o gauna Migracijos departamento laišką, kad jis nebėra Lietuvos Respublikos pilietis, kad Lietuvai jo nebereikia. Toks laiškas paliečia iki širdies gelmių. Kaip gydytojas liudiju, kad tokia žinia ne mažiau skaudi nei artimo žmogaus mirtis". Manau, taip neturi būti!

Kodėl užsienyje gyvenantiems tautiečiams šis klausimas toks svarbus? Kodėl ne Lietuvoje gyvenantiems lietuviams mūsų šalies pilietybė yra tokia brangi, ir jiems nepakanka tiesiog prigimtinio tautinio ryšio su Lietuva?

Man graži pasaulio lietuvių naudojama viską pasakanti metafora, kad „išsaugota gimtosios šalies pilietybė – tai lyg paliktas raktas į namus". Nuolat bendrauju su užsienio lietuviais, lankau jų bendruomenes užsienio šalyse. Visur matau, kad išvykę svetur lietuviai užtikrina lietuvybės tęstinumą, moko lietuvių kalbos, skiepija tautines tradicijas savo vaikams. Visa tai jie daro savo iniciatyva. Tą daryti yra žymiai sunkiau nei Lietuvoje, nes jie dar turi garbingai įsilieti į naują šalį, gerbti kitos šalies tradicijas. Kartais tam reikia nepaprastai didelių pastangų. Ši kova siekiant išsaugoti tapatybę padaro žmones stiprius. Po Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo pajutau nepaprastą tautos atgimimą, didelį patriotiškumo, meilės tėvynei sužydėjimą, jaučiau pasididžiavimo jausmą savo valstybe, augantį susidomėjimą savo šalies istorija, kalba, kultūra. Tas lietuvybės suklestėjimas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pernai į Lietuvos šimtmečio dainų šventę atvažiavo 67 užsienio lietuvių meno mėgėjų kolektyvai iš 15 pasaulio šalių - Airijos, Argentinos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos. Visi su tautiniais rūbais, lietuviškomis dainomis ir šokiais. Ar galime šiems žmonėms pasakyti – išvyk, nes tavo viza Lietuvoje baigėsi, tu nebegali čia būti. Esu optimistas, visada stengiuosi būti pozityvus. Juk jaunimas yra žingeidus, nori siekti, įgyvendinti savo tikslus ir svajones. Nebėra tos „geležinės uždangos", kuri slėgė mano jaunystės laikais. Esu nuėjęs ir pats nemažą gyvenimo kelią ir žinau, kad kai jau daug pasiekta, supranti, kad jau laikas namo ir norisi grįžti. Bet jei nebeturi rakto – kaip grįžti? Aš noriu palikti lietuviams tą raktą namo, nes tai kartu ir saugumas, kuris svarbus kiekvienam žmogui.

O Lietuvai dviguba pilietybė būtų naudinga? Kuo?

Lietuvai labai svarbi pasaulio patirtis, tautiečių sukauptas patyrimas ir jo pritaikymas čia, mūsų valstybėje. Nuolat jaučiame didelį užsienio lietuvių pasišventimą, norą bendradarbiauti. Anuomet, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Pasaulio lietuvių bendruomenė parodė neįtikėtiną drąsą, tikėjimą, vienybę, kai JAV lietuviai suformulavo apeliaciją tuometiniam Amerikos Prezidentui Džodžui Bušui ir paprašė paskirti ambasadorių Lietuvos Respublikai, o Kanados lietuvių bendruomenė surinko pinigus ir nupirko Lietuvos Respublikos ambasados pastatą Briuselyje. Kaip diplomatas žinau kad po 1990 m. kovo 11-osios į Lietuvą atvyko nemažai išsilavinusių jaunų žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir padėjo kurti Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą. Tad kodėl šiandien užsienio lietuvis, turinti patirties NATO šalies kariuomenėje, negalėtų mokyti Lietuvos karių.  Kodėl mokslininkas, kitoje valstybėje sukūręs vaistą nuo nepagydomos ligos, negalėtų grįžti į Lietuvą, nes ir Lietuva jau pasistatė modernius mokslo slėnius. Aš sakau, džiaukimės ir skatinkime lietuvius siekti daugiau, kilti aukščiau, nes kuo daugiau sėkmės istorijų – tuo sėkmingesnė Lietuva!

Kodėl, Jūsų manymu, svarbu aktyviai dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės ir išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu?

Referendumas ­– demokratinis kelias, kai atsiklausiama tautos. Skelbdama referendumą tokios jaunos demokratijos šalis, kaip Lietuva, rodo nepaprastai didelę brandą. Man tai labai svarbu. Konstitucijos antrame straipsnyje parašyta – „Lietuvos valstybę kuria tauta". Simboliška, tiesa? Tauta ir nuspręs, kuriuo keliu eisime. Tampame brandžia visuomene, lietuviai tampa vis labiau pilietiški, todėl tikiu referendumo dėl pilietybės išsaugojimo sėkme. Aktyvus dalyvavimas rinkimuose leidžia pasijusti savo valstybės piliečiu, jaustis atsakingu už priimtus sprendimus. Jungtinės Karalystės referendumas dėl „BREXIT" parodė, kad negalima balsuoti bet kaip, neatsakingai, neįgilinus į mano balso pasekmes. Todėl kviečiu visus nepadaryti klaidos, neskaldyti tautos į geresnius ar blogesnius, labiau nusipelniusius, ar mažiau. Valstybė ir jos galybė yra jos piliečiai, o ne apibrėžta teritorija, į kurią atvykstama ir išvykstama.