Gili užuojauta tikinčiųjų bendruomenei: netekome kunigo Vytauto Kazimiero Pesliako

Kauno arkivyskupijos kurija pranešė, kad 2026 metų sausio 27 dieną, eidamas 89-uosius metus, Marijampolės ligoninėje mirė Kauno arkivyskupijos kunigas jubiliatas Vytautas Kazimieras Pesliakas.

Reiškiame gilią užuojauta tikinčiųjų bendruomenei ir visiems, kurie pažinojo kunigą. Jo atsidavimo savo pašaukimui pėdsakai bus amžiams įrašyti į mūsų rajono istoriją. 

Kunigas V. K. Pesliakas pašarvotas Marijampolės specialiųjų globos namų koplyčioje, kur 2026 metų sausio 28 dieną 10 valandą už jį bus aukojamos šv. Mišios. Po jų žemiškieji kunigo palaikai bus pervežti į Panoterius (Jonavos r.) ir pašarvoti jo paties statytoje bažnyčioje.

Laidotuvių šv. Mišios bus aukojamos Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje penktadienį, sausio 30 dieną, 12 valandą. Po šv. Mišių kunigo V. K. Pesliako palaikai atguls poilsio šalia Panoterių bažnyčios.

Kunigas V. K. Pesliakas gimė 1937 metų lapkričio 11 dieną Anykščiuose, gausioje devynių vaikų darbininko šeimoje. Jis buvo ketvirtas vaikas šeimoje. 1945 metais pradėjo lankyti pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956 metais.

Jausdamas pašaukimą į kunigystę, Vytautas 1958 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu V. K. Pesliaką 1963 metų balandžio 10 dieną įšventino vyskupas Petras Maželis.

Rūpinosi ne viena parapija

Pirmoji kunigo Vytauto tarnystės vieta buvo Kėdainių šv. Jurgio parapija, kur jis buvo paskirtas vikaro pareigoms. 1965 metų liepos 10 dieną buvo paskirtas Radviliškio parapijos vikaru, tačiau ten dirbo labai trumpai. Jau 1966 metų kovo 7 dieną kunigas Vytautas buvo perkeltas vikaro pareigoms į Joniškį. Ten užsibuvo kiek ilgiau. Buvo ketinama jį perkelti vikaru į Kauną, Kristaus Prisikėlimo parapiją, tačiau tas paskyrimas liko neįvykdytas. Galima spėti, kad tam pasipriešino sovietinės valdžios emisarai. Jau tada jauno kunigo veikla jiems buvo nepriimtina. Tad kunigas Vytautas dar liko kunigauti Joniškyje, kol 1969 metų kovo 21 dieną buvo paskirtas Skarulių parapijos klebonu.

Gyvenimo pėdsakai Skaruliuose

Skaruliuose kunigas Vytautas buvo mielai priimtas, parapija patiko ir jam pačiam, tačiau Skaruliai ir tada buvo palyginti maža parapija, tad vyskupas nenorėjo jauno kunigo laikyti tokioje mažoje vietoje. Praėjus tik pusmečiui jis skiriamas Juodaičių parapijos klebonu. Skarulių parapijiečiai kelis kartus kreipėsi, prašydami palikti kunigą Vytautą Skaruliuose, tačiau vyskupas savo sprendimo nepakeitė, ir 1969 metų rugsėjo 11 dieną kunigas Vytautas pradėjo eiti Juodaičių parapijos klebono pareigas. 1972 metų liepos 17 dieną jis skiriamas Viduklės parapijos vikaru. Nesijausdamas kuo nors nusikaltęs, kunigas Vytautas mėgino ieškoti tokio iškėlimo priežasčių. Čia vėl sušmėžuoja sovietinių pareigūnų šešėlis, kurie, atrodo, pareikalavo, kad kunigas Vytautas būtų iškeltas iš Juodaičių.

Tuo metų prasidėjo ir kunigo Vytauto sveikatos problemos. Jam kelis kartus teko ilgesnį laiką gulėti ligoninėje. Prašėsi iškeliamas į kokią nors ramią vietą, kur galėtų darbuotis. 1973 metų rugpjūčio 29 dieną jis buvo paskirtas Panoterių parapijos administratoriumi. Tada prasidėjo, ko gero, pats ryškiausias kunigo Vytauto pastoracijos laikotarpis.

Su parapijiečių pagalba pastatė Panoterių bažnyčią

Panoterių bažnyčia tuo metu buvo įrengta likusiuose trobesiuose, tikros bažnyčios nebuvo. Kunigas Vytautas vien tik su parapijiečių pagalba 1990–1994 metais pastatė naują didelę parapijos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, kuri, kaip dažnai pakomentuodavo kiti kunigai, būtų tikusi stovėti kokiame nors dideliame mieste. Kunigas labai rūpinosi puošti bažnyčią. Nežiūrint, kad Panoteriai nėra didelė parapija, bažnyčioje viskas būdavo sutvarkyta, visuomet įsigyjami nauji liturginiai rūbai ir reikmenys. 2000 metų kovo 24 dieną kunigas V. K. Pesliakas buvo paskirtas Panoterių parapijos klebonu.

2009 metų balandžio 25 dieną kunigas V. K. Pesliakas buvo atleistas iš Panoterių parapijos klebono pareigų ir paskirtas šios parapijos altarista. Tačiau po metų vėl buvo grąžintas į klebono pareigas, kol 2014 metų vasario 24 dieną pats pasiprašė atleidžiamas iš klebono pareigų ir skiriamas rezidentu Panoteriuose. Jau po metų, jam pačiam prašant, buvo atleistas iš Panoterių parapijos rezidento pareigų ir jam leista apsigyventi specialiuosiuose globos namuose Marijampolėje. Ten jis gyveno iki mirties.

Kaip pažymi Kauno arkivyskupijos kurija, kunigas Vytautas uoliai tarnavo Bažnyčiai, rūpinosi žmonėmis, buvo teisingas ir kartu atlaidus savo parapijiečiams. Konfratrų tarpe buvo žinomas kaip draugiškas, vaišingas šeimininkas, noriai dalijosi su jaunesniais kunigais savo patirtimi.

Gili užuojauta tikinčiųjų bendruomenei.