AR GALI SVETIMAS VAIKAS TAPTI SAVU

                      Vaikai - mūsų ateitis. Jie gyvens, dirbs, kurs šeimas, valdys valstybę po mūsų. Tai - ne tuščia frazė, tai - nenuginčijama tiesa. Tėvai stengiasi savo vaikams duoti viską, kas yra geriausia, diegia jiems vertybes, moralines normas, parengia savarankiškam gyvenimui, tačiau mūsų šalyje, kaip ir bet kurioje kitoje, net ir turtingiausioje ir labiausiai išsivysčiusioje, yra tėvų, nesugebančių pasirūpinti savo atžalomis. Šie vaikai negali laukti: jiems suaugusiųjų rūpesčio ir meilės reikia dabar, todėl jais turime rūpintis dabar, kad kuo daugiau jų ateityje taptų pilnaverčiais visuomenės nariais, rastų darbą, mokėtų mokesčius mūsų valstybei. Į ateitį turime investuoti šiandien.

                     Kiekvienas žmogus turi turėti savo namus ir žmones, kuriuos galėtų vadinti šeima, kitaip jis nesijaus laimingu. Vaikas taip pat visada trokšta tapti savu, priklausyti šeimai, turėti namus. Tik ar mes, suaugusieji, bent pasvarstėme apie galimybę auginti tėvų globos netekusį vaiką? Jeigu norite padaryti pasaulį geresnį, o ne vien tik pykti ant sistemos, valdžios, tai įvaikinkite arba globokite apleistą vaiką. Tai - puikiausias žingsnis, kuri galite padaryti visuomenės labui ir Dievui, nes išgelbėdamas vieną žmogų, išgelbsti visą pasaulį.

                     Lietuvoje yra apie 10 600 globojamų vaikų. Jie sudaro 2 proc. visų mūsų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2 000 mažųjų. Globos institucijose gyvena per 4000 vaikų.  

                    Apie institucijoms alternatyvią šeiminę globą kalbama seniai, akivaizdu, kad žmonių, norinčių globoti vaikus, trūksta. Analizuojant priežastis, dėl kurių žmonės nesiryžta globoti vaikus, svarbu suprasti, kaip visuomenėje yra vertinami tie, kurie globoja svetimus vaikus. Ar valstybė jiems padeda finansiškai? Ar jie sulaukia pakankamai pagalbos, kai jos prireikia?

                    Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas kritikuoja Lietuvą dėl tokio didelio institucijose augančių vaikų skaičiaus. Valstybės kontrolės tarnybos auditoriai, šiais metais atlikę vaikų globos sistemos auditą, remdamiesi tyrimais konstatuoja, jog globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę vaikų gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai – net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja, o vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį vaikų globos įstaigoje vis auga ir dabar siekia 2 530 litų (šeimynoje – 1 040 litų, o šeimoje – 520 litų). Taigi, globa šeimynoje ar šeimoje ne tik žymiai kokybiškesnė ir atitinkanti vaiko poreikius, bet ir pigiau atsieina valstybei.

                  Vaikai nėra žaisliukai, todėl valstybė turi užtikrinti, kad būtų laikomasi pasirengimo tapti globėjais tvarkos ir vaikų globos imtųsi tik atsakingi ir tam pasirengę žmonės. Juk savo vaiko neatiduotume globoti pirmam pasitaikiusiam, norėtume žinoti, koks jis žmogus, koks jo gyvenimo būdas, kaip jis sugebės pasirūpinti vaiku. Jeigu norintys globoti yra sveiki, turi kur gyventi, turi pajamų, leidžiančių save išlaikyti, neturi priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų, jiems nebuvo apribota tėvų valdžia ir nebuvo teisti už tyčinius nusikaltimus, tuomet jie jau atitinka pradinius reikalavimus ir gali įsitraukti į mokymų ir įvertinimo procesą.

                  Kauno miesto Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, bendradarbiaudamas su Kauno, Jonavos, Prienų, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių rajonų bei Birštono miesto savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, nuo 2008 m. vykdo vaikų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos teikimo paslaugas.

                  Rengiant žmones, ketinančius pasirūpinti tėvų globos netekusiais vaikais, taikoma vieninga visai Lietuvai GIMK globėjų ir įtėvių rengimo programa. Pagal šią  programą atestuoti socialiniai darbuotojai veda dešimties užsiėmimų grupinius mokymus, organizuoja individualius susitikimus su pageidaujančiomis globoti ar įsivaikinti šeimomis (asmenimis) jų namuose. Mokymų metu žmonės turi galimybę daugiau sužinoti apie tėvų globos netekusių vaikų poreikius, psichologinius ypatumus, jausmus, patirtas netektis  ir kitas svarbias temas.  

                  Bendraudami su socialiniais darbuotojais bei dalyvaudami mokymuose, būsimieji globėjai ir įtėviai turi galimybę geriau pažinti save, įvertinti savo gebėjimus rūpintis tėvų globos netekusiu vaiku. Didžioji dalis mokymų dalyvių įvertina mokymus labai gerai, teigdami, kad jie ne tik sužinojo daug naujo, bet ir geriau suprato tėvų globos netekusius vaikus, jų jausmų ir elgesio priežastis.  

                  Svarbu, kad šeimos ar asmenys, ketinantys globoti ar įvaikinti vaikus, į mokymus ateitų atviri naujoms žinioms bei išgyvenimams. Taigi, tinkamas ir sąmoningas pasirengimas vaiko atėjimui į šeimą užtikrina globos ir įvaikinimo sėkmę.

                 Kviečiame visus jau apsisprendusius, dar svarstančius ar norinčius daugiau sužinoti apie vaikų globą ar įvaikinimą kreiptis į savivaldybės Vaiko teisių skyriaus specialistus, Žeimių g. 13, Jonava,  bei į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą (Laisvės al. 38c, Kaunas). Šio centro socialiniai darbuotojai, turintys ilgametę patirtį globos ir įvaikinimo srityje, galės atsakyti į Jums rūpimus klausimus.

               Pasiteirauti galite skambindami telefonu į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą 8 609 80 270.  Taip pat Jūsų skambučių laukia Jonavos r. savivaldybės  Vaiko teisių apsaugos skyrius (8 349) 501 13, 8 614 52 283.