APIE ŽEMĖS MOKESTĮ

                    Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) primena, kad nuo 2013 m. pasikeitė žemės mokesčio skaičiavimo nuostatos, pagal kurias žemės sklypo mokestine verte pradėta laikyti sklypo vidutinė rinkos vertė, o atskirais atvejais – individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė. 2013–2016 m. apskaičiuojant mokestinę žemės vertę yra taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

                    Į žemės mokesčio mokėtojų dažniausiai pateikiamus klausimus atsako Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Judita Stankienė.

Kodėl pasikeitė žemės vertė?

                    Nuo 2013 m. žemės mokestis skaičiuojamas ne nuo neindeksuotos žemės vertės, o nuo žemės vidutinės rinkos vertės, kuri yra žymiai didesnė. VĮ Registrų centras 2013 m. sausio 1 d. visiems sklypams nustatė žemės vidutinę rinkos vertę, ši vertė nustatyta 5 metų laikotarpiui. Tačiau žemės mokestinė vertė gali būti nustatoma ir individualiu vertinimu.

                    Nuo 2013 m. visų paskirčių žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Nuo 2013 m. taip pat neliko vertės mažinimo koeficientų kitų paskirčių žemėms: pvz., nuo 2013 m. nebetaikomas 0,5 vertės mažinimo koeficientas namų valdos sklypams, o mėgėjiškų sodų sklypams šis koeficientas sumažintas iki 0,35.

                    VMI primena, kad sklypų mokestines vertes galima pasitikrinti Registrų centro tinklapyje   http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp

Kodėl kai kuriems gyventojams išaugo žemės mokestis? Kas yra pereinamasis laikotarpis?

                    Žemės mokesčio dydis taip pat priklauso nuo pereinamojo laikotarpio nuostatų, kurios taikomos 2013–2016 m. Pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos, jeigu palyginti su 2012 m. mokestiniu laikotarpiu, 2013 m. mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė padidėjo. Tuomet iš šios mokestinės vertės:

-      2013 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 0,8 šio žemės ploto vieneto (aro) mokestinės vertės padidėjimo sumos;

-      2014 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 0,6 šio žemės ploto vieneto (aro) mokestinės vertės padidėjimo sumos;

-      2015 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 0,4 šio žemės ploto vieneto (aro) mokestinės vertės padidėjimo sumos;

-      2016 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 0,2 šio žemės ploto vieneto (aro) mokestinės vertės padidėjimo sumos.

                    Be to, tik žemės ūkio paskirties žemei, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, žemės mokesčio suma 2013–2017 m. mokestiniais laikotarpiais visais atvejais neviršija vieno lito už vieną arą.

                    Mokesčių administratorius primena, kad VMI internetinėje svetainėje paskelbta žemės mokesčio skaičiuoklė http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokescio-skaiciuokle, kuria naudojantis mokesčių mokėtojas gali pasiskaičiuoti žemės mokestį. Į skaičiuoklę suvedus žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus duomenis, pateikiamos mokesčio sumos nuo 2012 iki 2018 m., kai žemės mokesčio tarifas toks pats visus metus (tarifą nustato savivaldybės). Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuoklėje nevertinamos žemės mokesčio mokėtojui priklausančios lengvatos.

Kokiais atvejais reikia mokėti pensinio amžiaus fiziniam asmeniui?

                    Pensinio amžiaus asmenims nereikia mokėti apskaičiuoto žemės mokesčio už savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintą nustatytą žemės sklypo plotą tik tuo atveju, kai jų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų (asmenys, kuriems nėra nustatytas neįgalumas bei asmenys, kuriems nėra suėjęs pensinis amžius). Jeigu šeimoje abu asmenys yra pensinio amžiaus, už savivaldybės nustatytą neapmokestinamą sklypo dydį žemės mokesčio mokėti nereikia. Už sklypo dalį, kuri viršija savivaldybės nustatytą neapmokestinamą sklypo dydį, žemės mokestį moka ir pensinio amžiaus asmenys.

Kodėl reikia mokėti už sodų žemę?

                    Sodų žemė yra apmokestinama. Žemės mokesčio tarifus sodų žemei taip pat nustato savivaldybių tarybos. Žemės mokesčio tarifas gali būti nustatomas nuo 0,01 iki 4 proc.

Kur galima sumokėti žemės mokestį?

                    Žemės mokestį galima susimokėti bankuose, pašto skyriuose, parduotuvių MAXIMA kasose, „Perlo" terminaluose, „Virtualių paslaugų operatorius" spaudos kioskuose ir kitose mokėjimus priimančiose įstaigose. Visi mokėjimo paslaugų teikėjai, priimantys įmokas, nurodyti VMI internetinėje svetainėje http://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita.

                    Kauno AVMI primena, kad žemės mokestį šiemet privalu sumokėti iki lapkričio 17 d. Mokesčių mokėtojas informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gali sužinoti VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882. Taip pat gali kreiptis į mokesčių specialistą, kurio kontaktai pateikti žemės mokesčio deklaracijoje. Daugiau informacijos žemės mokesčio klausimais galima rasti apsilankius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos inf.