APIE SERGAMUMĄ GRIPU JONAVOS RAJONE

                 Informuojame, kad auga sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei registruojami kol kas pavieniai gripo atvejai.

                Jonavos rajone 2016 metų 50 savaitę (nuo 2016-12-12 iki 2016-12-18) iš viso užregistruoti 339 susirgimai gripu ir ŪVKTI. Sergamumo rodiklis siekė 78,94 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę registruotas 1 gripo atvejis.                 Jonavos rajono sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 51 savaitę (nuo 2016-12-19 iki 2016-12-25), palyginti su 50 sav., sumažėjo 19 proc., tačiau registruotas dar vienas gripo atvejis. Šį gripo sezoną tai – jau 4 gripo atvejis. Taip pat 51 gripo sezono savaitę dėl gripo Jonavos rajone hospitalizuotas pirmasis žmogus.

             Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40- osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės imtinai. 2016-2017 m. gripo sezonas prasideda 2016 m. spalio 3 d., o baigiasi 2017 m. gegužės 21 d.

       Dažnai virusinė infekcija sukelia simptomus, panašius į gripą. Tačiau gripas ir peršalimo ligos ar ūmios viršutinės kvėpavimo takų infekcijos nėra tas pats.

         Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens-žiemos sezonu. Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui.

         Kaip diagnozuojamas gripas? Sergančiam asmeniui gripas diagnozuojamas klinikiniais požymiais, laboratoriniu diagnostiniu metodu, nustatančiu gripo virusą ir antikūnus prieš jį.

         Inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40ºC temperatūra laikosi 3-4 dienas. „Laužo" visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Jeigu karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija.

         Jei žmogus susirgo gripu – ar yra gydymas? Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai, kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo kai kurių rimtų gripo komplikacijų, tačiau gali sukelti ir nepageidaujamų reiškinių. Dėl gydymo skyrimo ir diagnozavimo kreiptis į savo šeimos gydytoją.

         Gripo virusinė infekcija yra nenuspėjama ir gali labai skirtis viena nuo kitos. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant, koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina. Dažnai kyla klausimas, ar reikia skiepytis nuo gripo kasmet, jei skiepijotės praėjusiais metais ar sirgote gripu jau šiemet? Specialistai rekomenduoja skiepytis nuo gripo kasmet, nepriklausomai nuo to, ar sirgote gripu, ar praėjusį sezoną buvote skiepytas.

            Gripo profilaktika – kur kas pigesnė ir efektyvesnė priemonė nei susirgusiųjų gydymas. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių,  pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Minėtomis vakcinomis nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, kuriems susirgti gripu yra didžiausia tikimybė.

          Rizikos grupei priklauso: 65 metų ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

          Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, tačiau gripo sezono metu ypač svarbu dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, o susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių bei likti namuose.

          Rekomendacijos vaikų ugdymo įstaigoms, kolektyvams gripo sezono metu: informuoti mokinių tėvus (globėjus), kad, vaikui susirgus gripu, jie apie tai praneštų klasės auklėtojui (-ai); kuo dažniau vėdinti patalpas; užtikrinti dažną drėgną patalpų ir paviršių valymą; užtikrinti rankų plovimo priemones prie kiekvienos praustuvės; su savimi turėti vienkartinių servetėlių ar nosinių; kosėjant ar čiaudint, burną prisidengti ne delnais, o vienkartine nosine, alkūnės linkiu, drabužio skvernu ir nusisukti nuo kitų žmonių; panaudojus vienkartines nosines, jas išmesti ir nusiplauti rankas.

         Pasireiškus pirmiesiems gripo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų ir rekomenduoti kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Monika Piečaitytė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento
Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė
 

Kristina Mikalauskienė

                                                         Jurgita Arbočienė, Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja