AKM VIRUSAS GALI PLISTI PER ŠVIEŽIAI NUŠIENAUTĄ ŽOLĘ

                      Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja kiaulių augintojus dėl pavasarį padidėjusios grėsmės kiaulėms užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru (AKM). Biologinio saugumo reikalavimų būtina laikytis visus metus, tačiau tai ypač svarbu atšilus orui ir prasidėjus ūkio darbams.

                      „Šiltuoju metų laiku AKM viruso židiniai kiaulių laikymo vietose nustatomi kur kas dažniau nei žiemą. Tikimybė, kad AKM virusas pateks į ūkius itin padidėja kiaules šeriant šviežiai nušienauta ir termiškai neapdorota žole. Ypatingai budrūs turi būti kiaulių augintojai, gyvenantys netoli miškų, nes šernai gali ištrypti žolę pamiškėse, palikdami AKM viruso sukėlėjų. Todėl draudžiama kiaules šerti šviežiai nušienauta žole. Visus pašarus būtina apdoroti termiškai. Taip pat kiaules draudžiama šerti maisto atliekomis", - pabrėžia VMVT direktorius Jonas Milius.

                      Kiaulių laikytojai turi aptverti jų laikymo vietą, siekiant išvengti kontaktų su laukiniais gyvūnais, ir riboti pašalinių asmenų įėjimą į tvartą, ypač jei asmuo lankėsi kitame ūkyje ar dalyvavo medžioklėje.

                      Ūkininkai, eidami prie gyvulių, turi persirengti darbo drabužiais. Prie įėjimų į tvartus būtina įrengti dezinfekcinius barjerus, užpildytus dezinfekcinėmis priemonėmis, veikiančiomis AKM viruso sukėlėjus. Dezinfekcinių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.

                      Kraikui naudojami pakratai (šienas) turi būti 90 dienų išlaikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Negalima kiaulių laikyti lauke ar diendaržiuose. Kiaulių laikytojai turi nuolat prižiūrėti teritoriją, reguliariai šienauti žolę, genėti medžius, naikinti graužikus ir kitus kenkėjus, reguliariai valyti tvartus, šalinti mėšlą. Be to, būtina užtikrinti, kad į ūkį nebūtų įvežamos ligų simptomų turinčios kiaulės.

                      Jonavos rajono teritorija yra užkrėstoje AKM  dalyje, todėl laikantiems paršavedes (nors ir vieną savoms reikmėms) yra papildomi biologinės saugos reikalavimai. Prieš įeinant į kiaulių auginimo zoną, turi būti įrengtos persirengimo patalpos ir dušai, transporto dezinfekcijai įrengtas dezinfekcinis barjeras, kuriame transporto priemonės ratai apsisuktų ne mažiau 1,5 karto arba sudarytos sąlygos išdezinfekuoti transporto priemonės ratus užpurškiant autorizuotu biocidu, veikiančiu AKM/KKM virusus. Draudžiama žmonėms, dalyvavusiems kiaulių pakrovime į transporto priemones, nenusiprausus duše ir nepersirengus drabužių bei nepersiavus batų lankytis kiaulių auginimo zonoje, turi būti registruojami visi asmenys, kurie lankėsi kiaulių tvartuose (sėklintojai, veterinarijos gydytojai ir kiti).

                      Ūkininkas privalo turėti Neatidėliotinų priemonių, vykdomų kiaulių laikymo vietoje ypač pavojingų kiaulių ligų protrūkių atvejais, programą bei parengti ir taikyti Biologinio saugumo rizikos veiksnių valdymo programą, užtikrinti jos vykdymą ūkyje, kuriame laikomos paršavedės.

                      Įtarus, kad kiaulės serga užkrečiamąja liga ar joms pradėjus gaišti, būtina nedelsiant apie tai pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar teritorinei Jonavos VMVT tel.: (8 349) 543 27 arba 8 682 26 164.

                      VMVT primena ūkininkams, kad kartą per ketvirtį reikia deklaruoti kiaules ir užregistruoti jų laikymo vietas. Pasikeitus gyvulių skaičiui, apie tai privaloma informuoti veterinarijos gydytoją, teritorinę VMVT ar savivaldybės administraciją, kad būtų atnaujinti duomenys apie laikomas kiaules.

                      Nustačius AKM židinį kiaulių laikymo vietoje, aplink ją nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Šiose zonose atskiru sprendimu gali būti nurodyta išskersti visas savo reikmėms laikomas kiaules, o tai atneša žmonėms nemažų nuostolių.

                      Jei nėra galimybių įrengti kiaulių laikymo vietų pagal visus reikalavimus, galima pereiti prie kitų ūkininkavimo rūšių.