Atsakomybę už skaitymo gebėjimų ugdymą turi dalintis ir tėvai

Gebėjimas skaityti – esminis gebėjimas sėkmingam vaiko mokymuisi ir asmeniniam augimui. Pasaulio ir Lietuvos švietimo politikai bei švietimo bendruomenės atlieka įvairius tyrimus, ieško efektyvių būdų, metodų kaip gerinti vaikų skaitymo gebėjimus kelti raštingumo lygį.Raštingumas dažniausiai suvokiamas, kaip gebėjimas taisyklingai rašyti. Tačiau ši sąvoka yra kur kas platesnė: tai yra gebėjimas kalbėti ir klausyti, skaityti, apžvelgti, rašyti, modeliuoti  tokiu būdu, kuris leidžia efektyviai bendrauti ir suteikia prasmę supančiampasauliui.Raštingumo ugdymas trunka ne tik kol vaikas mokosi mokykloje, nuo pirmos iki dvyliktos klasės, bet prasideda vaikui gimus ir tęsiasi visą gyvenimą. Vadinasi, vien mokytojai ir mokykla negali prisiimti visos atsakomybės dėl vaikų skaitymo gebėjimų ugdymo. Šią atsakomybę turi dalintis visi – tėvai, darželių auklėtojai, mokytojai, švietimo politikai.

2015 m. trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Norvegijos institucijos nusprendė veikti. Latviai inicijavo Nord Plus projektą „Theinspiredreader: how to becomeone...", kurio partneriais tapo Jonavos „Lietavos" pagrindinė mokykla (Lietuva), Ilguciems vidurinė mokykla (ICVs) (Latvija), NVO „Idėjų forumas" (Latvija)ir Learingsverkstedet vaikų darželis (Norvegija).Projekto tikslas- remiantis moksliniais tyrimais ir skirtingų šalių pedagogų praktine patirtimi, įtraukiant tėvus sukurti metodiką, kuri padėtų ugdyti ankstyvąjį raštingumą.

Pradėjus veiklą ir atlikus tėvų apklausą išryškėjo keletas svarbių aspektų: tėvai nesistemingai, nenuosekliai ugdo vaiko ankstyvuosius gebėjimus kalbėti, klausyti, rašyti ir dažniausiai tikisi, kad vaikas skaityti ir rašyti turi išmokti tik mokykloje. Tačiau remiantis tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimu PIRLS 2006 metų duomenimis, kad „Lietuvos vaikų (ketvirtokų) skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimams išties nemažą reikšmę turi tokie veiksniai kaip tėvų išsilavinimas, jų pagalba mažamečiams mokantis skaityti bei turimi edukaciniai ištekliai namuose"(Švietimo problemos analizė 2008, spalis Nr. 5 (25)). Vadinasi, projekto tikslas sukurti metodiką, kuri padėtų tėvams aktyviau, sistemingiau ir tikslingiau ugdyti 2-8 metų vaikus namuose yra labai svarbus ir savalaikis.

Metodiką kūrė kelių, skirtingų šalių ekspertai ir pedagogai. Mūsų šalies komandą sudarė raštingumo ugdymo ekspertė - Alytaus raj. Daugų Vl. Mirono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, pradinių klasių mokytoja, Lyderių laiko konsultantė Giedrė Volungevičienė, Jonavos „Lietavos" pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Vilma Kilimienė ir pradinių klasių vyresnioji mokytoja Rosita Vaškevičienė, Klaipėdos viešosios savivaldybės bibliotekos „Pelėdžiuko" filialo darbuotoja Rasa Dambrauskienė.Projektą koordinavo Jonavos „Lietavos" pagrindinėje mokykloje atsakinga už projektus Julita Pigulevičienė.  Kiekviena šalis turi savų kultūrinių, etninių ir vaikų ugdymo patirties savitumų, todėl tėvų apklausa padėjo išsiaiškinti, kokios veiklos yra patraukliausios, mėgstamiausios, prieinamiausiosLietuvos tėvams ir vaikams ir leido mokytojams tikslingai atrinkti ir pateikti metodus, kurie būtų suprantami, patrauklūs ir efektyvūs būtent mūsų šalies vaikams ir tėvams.

Projekto metu buvo organizuoti keli susitikimai – seminarai tėvams. Kuriant ir pristatant metodiką, svarbu buvo išgirsti ir sužinoti tėvų nuomonę, jų patirtis ugdant vaikų ankstyvąjį raštingumą. Susitikimų metu tėvai, pradžioje nedrąsiai, bet kas kart vis aktyviau, vis su didesniu noru ir labiau susidomėję bandė pateiktus metodus, dalijosi savo nuomonėmis ir pastebėjimais, diskutavo apie jų naudą ir pritaikymą realybėje. Projekto metu mokytojai konsultavo tėvus ir individualiai, padėjo rasti atsakymus į iškilusius klausimus. Smagu buvo parodyti tėvams, koks didelis jų indėlis į tolimesnę vaiko sėkmę ir kiek nedaug tam reikia skirti dėmesio-projekto metodikos teigimu-vos dvidešimt minučių per dieną gali pakeisti vaiko gebėjimus ateityje.Didžiausias atradimas tėvams buvo tai, kad raštingumo skatinimas-ne vien knygų skaitymas ir vertimas vaikus jas skaityti. Tai ir reklaminių lankstinukų vartymas, receptų skaitymas bendrai gaminant vakarienę ir, kaip parodė mūsų tėvų praktika, linksmi kalbos žaidimai, neužimantys papildomo laiko, bet suteikiantys daug teigiamų emocijų visiems šeimos nariams. Tėvai sutiko būtent nuo jų pastangų, įdėto darbo ankstyvajame vaiko raštingumo ugdymo periode, priklauso  vaiko skaitymo gebėjimai ir pasiekimai mokykloje. Ir kiekvienas buvo pasiryžęs ir toliau padėti savo vaikui. Juolab, kad vaikų kalba vystosi tol, kol pasiekia  tėvų kalbėjimo lygį. Tad kiekvienas davėme sau pažadą tobulėti vardan savo vaikų.

Projekto partnerių baigiamasis suvažiavimas vyko 2016 m. lapkričio 10 d. Rygoje. Kiekviena komanda pristatė savo nuveiktus darbus, pasidžiaugė pasiektaisrezultatais. Tačiau manau, kad šio projekto pabaiga yra naujos mūsų veiklos pradžia. Mes susikūrėme naują įrankį, kuris padės ugdyti vaikų skaitymo gebėjimus ir raštingumą. Atradome kelią, kaip prieiti ir įtraukti į bendrą veiklą labai svarbų partnerį – tėvus. Ir tai reikia daryti kuo ankstyvesniame amžiuje, kad rezultatai būtų kuo geresni.

Vilma Kilimienė, Jonavos „Lietavos" pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė