UŽUSALIAI JAU TURI HERBĄ

Jonavos r. savivaldybės Užusalių seniūnijos ir seniūnaitijos centras yra įsikūręs šalia Pravartos ir Šešuvos santakos. Aplink Užusalius telkšo daug pelkių ir balų, yra nemažai miškų.

Nuo seno Užusaliuose gyveno lietuviai, tačiau 1863 m. sukilimo metu čia buvusios sodybos sudegintos, o gyventojai ištremti. Vietoje lietuvių čia įkurdinti rusai sentikiai. Kiek vėliau Užusaliuose buvo pastatyta mūrinė cerkvė su keliais bokštais ir įsteigta mokykla. Šiuo metu Užusaliuose gyvena daug rusų, tačiau yra nemažai ir mišrių šeimų.  

Svarstant galimus Užusalių herbo motyvus, Lietuvos heraldikos komisijos posėdžių metu išsakytos kelios idėjos dėl simbolikos. Siūlyta vaizduoti beržą, kuris būdingas tiek lietuvių, tiek rusų tautosakai, tris beržo lapus su žirginiais, simbolizuojančius tris Užusaliuose vyraujančias konfesijas, apverstą pasagą – U raidę, reiškiančią vietovės pavadinimą ir bebrą. Po diskusijų Užusalių herbe nutarta vaizduoti būtent pastarąjį, kuris būtų ne tik gamtos simbolis ir nuoroda į vietovėje nemažą šių gyvūnų skaičių, bet ir simbolizuotų Užusaliuose ir jų apylinkėse vykstančias statybas.

Bebras – stambiausias Lietuvos graužikas, sėsliai gyvenantis prie vandens telkinių, statantis užtvankas, namelius ir rausiantis urvus. Jo veikla naudinga tuo, kad bebras didina vandens telkinių gylį, o dėl to bebravietėse ima formuotis naujos augalų ir gyvūnų bendrijos. Lietuvos miestų ir miestelių heraldikoje bebras – naujas, dar nenaudotas simbolis. Šį gyvūną svarbu įprasminti dar ir dėl to, kad bebrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbūs medžioklei ir prekybai. 1555 m. Švedijos istoriko Olauso Magnuso Romoje išleistoje knygoje Historia de Gentibus Septentrionalibus (liet. Šiaurės tautų istorija) minima, kad Lietuva buvo svarbiausia bebrų kailių tiekėja Europoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje būta ir bebrininko pareigybės, kurią turėdavo valstiečiai. Į bebrininkų pareigas įeidavo: bebrynų priežiūra, bebrų gaudymas ir jų kailiukų atidavimas dvarui. Bebrų svarbą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rodo tai, kad 1529 m. Pirmajame Lietuvos Statute buvo numatytos bebrų apsaugos priemonės. Bebras vertintas ir dėl prie savo uodegos pagrindo atsiveriančioje angoje esančios muskusinės liaukos išskiriamos tirštos bronzinės spalvos masės – sruoglių, kurie naudoti liaudies medicinoje – gydomųjų savybių. Herbe bebro juoda spalva pasirinkta siekiant natūralumo, o skydo sidabrinė spalva simbolizuoja vandenį – bebrų gyvenamąją aplinką ir Užusalių lokalizaciją prie vandens telkinių.    

Užusalių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2012 m. sausio 12 d.

Agnė RAILAITĖ

Specialistė Lietuvos heraldikos klausimais