Metų socialinė darbuotoja A. Krajašienė: „Šio darbo esmė – padėti kitiems pamatyti viltį net tada, kai atrodo, kad jos nėra“

Agnė Krajašienė – Jonavos rajono socialinių paslaugų centro globos centro padalinio vedėja, šiais metais pelniusi geriausios metų socialinės darbuotojos titulą. Ją, kaip ir kitas dvi rajono specialistes, apdovanotas socialinių darbuotojų dienai skirtos šventės metu, išrinko patys jonaviečiai. Dar vieną  apdovanojimą – „Gerumo žvaigždę“ – A. Krajašienei  socialinių darbuotojų dienos minėjime įteikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šis jai skirtas už lyderystę telkiant komandą vaiko gerovei, globėjų ir šeimų stiprinimą, bendruomenės įtraukimą bei profesionalumo perdavimą būsimiesiems socialinio darbo specialistams. Ir nors gauti apdovanojimai, kaip sako pati specialistė, ją nuoširdžiai pradžiugino, A. Krajašienė nuopelnais dalinasi su visa savo komanda – jos žodžiais tariant, nuoširdus komandinis darbas ne tik atveda prie gerų rezultatų, bet ir suteikia vidinės stiprybės. Apie tai ir daugiau – pokalbyje su pačia jonaviete.

Vietoj pedagoginio – socialinis darbas

A. Krajašienės kelias į socialinį darbą prasidėjo dar prieš studijas.

„Tuo metu teko padirbėti su globojamais vaikais. Tai labai stipriai palietė mane. Supratau, kad noriu būti šalia žmonių, kuriems reikia pagalbos, kad noriu ne tik matyti jų sunkumus, bet ir padėti juos įveikti. Nors iš pradžių planavau pedagoginį kelią, socialinis darbas pasirodė dar prasmingesnis – čia susijungia žinojimas, empatija ir tikras buvimas šalia žmogaus“, –  prisiminė specialistė.

Kitur savęs neieškojo

Daugiau nei dešimtmetis. Tiek laiko A. Krajašienė dirba Jonavos rajone.

„Per tą laiką mano veikla visada buvo susijusi su pagalba vaikams, globėjams ir šeimoms. Esu dirbusi su šeimomis, kurios patiria sunkumus, vėliau pradėjau darbą ir ten, kur dirbu ir dabar – Jonavos rajono socialinių paslaugų centro globos centre padalinyje. Čia organizuojame pagalbą globėjams, įtėviams bei vaikams, augantiems šeimoje“, – pasakojo jonavietė.

Svarbiausia – empatija

Socialinių darbuotojų darbas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug vidinių resursų. Kaip sako A. Krajašienė, būtent noras ir gebėjimas suprasti bei įsijausti į kito žmogaus padėtį – neatsiejama šios specialybės dalis.

„Sunkiausia būna tada, kai matai vaiko ar šeimos skausmą ir žinai, kad ne viską gali pakeisti iš karto. Kartais situacijos būna labai sudėtingos – ypač kai kalbame apie netektis, smurtą ar apleistumą. Tokiais momentais padeda komanda – dalijamės emocijomis, kalbamės, palaikome vieni kitus. Tai yra labai svarbu.

Džiaugiuosi, kad pavyksta neprarasti empatijos, ji yra šio darbo esmė. O jėgų visad suteikia matomi pokyčiai – kai vaikas pradeda šypsotis, kai šeima atranda stiprybės, kai žmogus vėl patiki savimi“, – kalbėjo pašnekovė. 

Įkvėpimas – sėkmingose istorijose

 Ir nors sudėtingų momentų tokiame darbe nestinga, sėkmingu keliu pasukę istorijos veikia kaip didžiausias įkvėpimas.

„Labiausiai įkvepia tie momentai, kai matai, kaip vaikai, patyrę sunkumų, pradeda augti ir keistis – kai atranda savo vietą, kai pasitiki suaugusiais, kai pasiekia net mažiausią, bet jiems labai svarbų tikslą.

 Viena iš įsimintiniausių situacijų buvo, kai jaunas žmogus, užaugęs globos sistemoje, grįžo padėkoti – pasakojo, kad dabar pats nori padėti kitiems. Tokie momentai primena, kad visos pastangos turi prasmę“, – mintimis dalijosi specialistė.

Du apdovanojimai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. Krajašienei skirtas apdovanojimas – „Gerumo žvaigždė“ – yra aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas, skiriamas asmenims, ypač pasižymėjusiems socialinės apsaugos ir darbo srityje. Jonavos metų socialinės darbuotojos titulą specialistei suteikė jonaviečiai, balsavę programėlėje „JONAVA“.

A. Krajašienė pripažįsta, kad tokie įvertinimai – džiugina, tačiau ji juos laiko ne asmeniniu, o visos komandos įvertinimu.

„Kai sužinojau apie man skirtus apdovanojimus, buvo labai netikėta ir jautru. Jaučiau didžiulį džiaugsmą ir dėkingumą – ne tik už save, bet ir už visą komandą, nes šis įvertinimas yra mūsų bendro darbo rezultatas.

Man tai – pasitikėjimo ženklas, patvirtinimas, kad einame teisingu keliu. Tai ir įpareigojimas – toliau augti, dalintis patirtimi, stiprinti bendruomenę ir skleisti gerumo žinią“, – kalbėjo A. Krajašienė.

Daugiau nei darbas

Paklausta, ką jai reiškia būti socialine darbuotoja, A. Krajašienė sako, kad jai jos darbas – daugiau nei profesija.

„Socialinė darbuotoja man – tai žmogus, kuris padeda kitiems pamatyti viltį net tada, kai atrodo, kad jos nėra. Šio darbo prasmė – būti šalia, kai žmogui sunku, išklausyti, padrąsinti ir kartu ieškoti išeities.

Man tai nėra tik profesija. Tai yra mano kelias, kuris leidžia kasdien prisidėti prie pokyčio, kad vaikas ar šeima jaustųsi saugiau, stipriau ir turėtų daugiau galimybių kurti savo gyvenimą iš naujo“, – sakė moteris.

Priimti, bet nevertinti

Ko ji palinkėtų žmonėms, kurie svarsto rinktis socialinio darbuotojo profesinį kelią?

„Nebijokite iššūkių ir pasirinkite šį kelią, jei jaučiate norą padėti. Tai yra profesija, kurioje reikia širdies, kantrybės ir atvirumo.

Svarbiausia – būti žmogumi, gebančiu išgirsti, priimti ir nevertinti. Reikia gebėjimo matyti ne tik problemas, bet ir potencialą, tikėjimo, kad kiekvienas žmogus gali pasikeisti. O didžiausias atlygis – kai matai, jog tavo pagalba iš tiesų pakeitė kieno nors gyvenimą“, – pokalbio pabaigoje sakė pašnekovė.