LAPKRIČIO 3-IOJI – ŠV.HUBERTAS, MEDŽIOTOJŲ DIENA

            Tą dieną  nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv.Huberto vardinėmis. Jis laikomas medžiotojų globėju.

            Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus, mėgęs kraugerišką medžioklę ir puotas. Pasak legendos, vieną šv.Kalėdų vakarą Hubertas išjojęs medžioti ir pamatęs elnią su dešimties atšakų ragais. Hubertas susiruošė sviesti ietį, bet parkrito. Elnią nutvieskė šviesa, tarp jo ragų medžioklis pamatė šviečiantį aukso kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir tapo atsiskyrėliu: 7 metus gyveno Ardėnų kalnuose akmens trobelėje. Vėliau buvo paskirtas vyskupu, įkūrė keletą vienuolynų, rūpinosi gamtos apsauga. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju.   

            Žinoma, kad Hubertas išvedė naują medžioklinių šunų veislę – bluthaundus. Viduramžiais jie buvo tituluojami šv.Huberto skalikais.

            1738 m. buvo įsteigtas šv.Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. Šis ordinas 1752 m. įteiktas ir Lenkijos karaliui, Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Augustui III.  

            Sveikiname Jonavos rajono medžiotojus ir linkime: nei plauko, nei tauko!