„100 laimės centimetrų“: kodėl būtina kontroliuoti augintinių reprodukciją?

Jonavoje tęsiantis „Gyvūnų gerovės mėnesiui", dalinamės dar vienu VMVT pranešimu iš ciklo „100 laimės centimetrų", kuriame kalbama apie gyvūnų gerovę.

Šis straipsnis skirtas atkreipti dėmesį į tai, iš ko susideda augintinio laimė ir kokia yra šeimininko atsakomybė. Pasak VMVT, kas ketvirtį tarnyba gauna apie 300 pranešimų dėl augintinių gerovės pažeidimų: nuo elementarios nepriežiūros ar negydymo iki žiauraus elgesio. Tai rodo, kad problema išlieka labai aktuali.

VMVT dar šio ciklo pradžioje pristatė simbolinę „augintinio laimės liniuotę“ – vizualų matuoklį, kuriame kiekviena atkarpa žymi svarbų gyvūno gerovės aspektą: sveikatą, saugumą, kasdienę priežiūrą, socializaciją ir, galiausiai, meilę bei dėmesį. Ši „liniuotė“ prasideda nuo bazinių dalykų ir pamažu veda link šimtojo centimetro – augintinio pilnatvės. (Daugiau apie liniuotės idėją skaitykite čia). Viena iš labai svarbių atkarpų yra ir atsakinga dauginimosi kontrolė. Būtent ši tema dažnai kelia daugiausia klausimų ir abejonių šeimininkams. Kodėl svarbu užtikrinti, kad augintiniai nekontroliuojamai nesidaugintų? – Tai padeda išvengti neplanuotų vadų, mažina benamių gyvūnų skaičių ir saugo pačių augintinių sveikatą.

Remiantis Pasaulinės smulkių gyvūnų veterinarijos asociacijos (WSAVA) gairėmis, kurias Lietuvoje pristatė dr. Saulius A. Laurinavičius, sprendimai dėl sterilizacijos turi būti priimami individualiai, bendradarbiaujant su veterinarijos gydytoju. Šiandien galima rinktis ne tik chirurginę kastraciją, bet ir nechirurginius metodus: hormoninius implantus, imunokontraceptikus ar cheminę kastraciją. Tinkamiausias būdas parenkamas pagal augintinio rūšį, veislę, amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo sąlygas.

Augintinių dauginimosi kontrolė padeda išvengti:

• nepageidaujamo nėštumo,
• gimdos, kiaušidžių, prostatos ligų,
• hormonų sukeltų elgesio problemų,
• kai kurių navikų.

Tačiau, kaip ir kiekviena medicininė intervencija, ji gali turėti šalutinių padarinių: augintinis gali linkti į nutukimą, kai kurioms kalėms pasireiškia šlapimo nelaikymas, gali išsivystyti ortopedinės problemos ar netikėti elgesio pokyčiai. Todėl prieš priimant sprendimą būtinas išsamus sveikatos įvertinimas.

Ši tema svarbi ne tik augintinių šeimininkams, bet ir visuomenei. Gyvūnų globos įstaigos nuolat susiduria su dideliu atkeliaujančių bešeimininkių gyvūnų srautu, todėl atsakinga augintinių dauginimosi kontrolė yra vienas efektyviausių būdų mažinti benamių gyvūnų skaičių. Tačiau ir čia sprendimai turi būti atsakingi – ankstyva sterilizacija ne visada tinkama, ypač didelių veislių kalėms. Svarbu pamiršti mitus, kurie vis dar gajūs. Įsitikinimai, kad gyvūnas po kastracijos taps tingus arba kad kalytė privalo turėti bent vieną vadą, neturi jokio mokslinio pagrindo. Tokios klaidingos nuostatos tik trukdo priimti atsakingus sprendimus.

VMVT sukurtas „augintinio laimės matuoklis“ padeda pamatyti, kad gyvūno gerovė susideda iš kelių svarbių dalių: sveikata, saugumas, atsakinga dauginimosi kontrolė, tinkama kasdienė priežiūra, socializacija ir meilė bei dėmesys.

Kai gyvūnas yra paženklintas, paskiepytas, sterilizuotas ar kitaip apsaugotas nuo nekontroliuoto dauginimosi, kai jis gyvena saugiai ir jaučia šeimininko rūpestį – tuomet galima sakyti, kad augintinis pasiekė savo „šimtą laimės centimetrų“.

Taip pat kviečiame aukoti Jonavoje veikiančios gyvūnų globos įstaigoms. Tai galite padaryti pervesdami jiems aukas tiesiogiai į sąskaitas:

Gyvūnų mylėtojų klubas „Jonava ir keturkojai“ – LT135013200014001216

VšĮ „Miesto katė“ – LT627300010130595181

VšĮ „Mylėkime kates“ – LT417300010169856891