Pradžia
lt
en
Kartu su Ukraina!
COVID-19 Jonavoje
Infrastruktūros plėtros įmokų skaičiuoklė
Paslaugos
Projektai
DUK

Nepakankamos skiepijimo apimtys Jonavos rajone

Nepakankamos skiepijimo apimtys Jonavos rajone SAM nuotr.

Skiepai yra vienas svarbiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių apsaugos priemonių nei vakcinos nėra sukurta. Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, sumažėjus skiepijimo apimtims, susiduriama su protrūkiais ligų, kurie išvengiami skiepijant.

Jonavos rajone skiepijimų apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (vaikų 2 metų amžiaus grupėje) tesiekia tik 84,2 proc, o kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae (vaikų 1 metų amžiaus grupėje) skiepijimo apimtys siekia 87,7 proc. kai Lietuvos vidurkis šiek tiek virš 90 proc. Esant nepakankamoms skiepijimo apimtims (kai skiepijimas mažesnis kaip 90 proc., o nuo tymų ir raudonukės – mažesnes kaip 95 proc. tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) seniai pamirštos ligos sugrįžta ir prasiveržia sukeldamos protrūkius.

Vis mažėjančioms skiepijimo apimtims įtakos turi keletas veiksnių. Vienas iš pagrindinių – didėjantis nepasitikėjimas skiepais. Daugėjant neigiamai moksliniais tyrimais nepagrįstai informacijai apie vakcinas žiniasklaidoje, visuomenė turėdama nepakankamai žinių apie skiepus, pradeda abejoti jų nauda. Didžioji dalis žmonių nėra susidūrę su ligomis, kurios valdomos skiepais, nesupranta jų keliamo pavojaus sveikatai, ar net gyvybei.

Nors informacija, apie naujagimių, kūdikių ir vaikų skiepus nuolat skelbiama, skiepijimo apimtys šiuo metu yra nepakankamos, todėl pavojingų infekcijų sukėlėjai cirkuliuoja ir plinta aplinkoje, paliesdami vaikus ir suaugusiuosius, neturinčius specifinio imuniteto.

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilusinfluenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos bei rotavirusinės infekcijos.Kartais klaidingai galvojama, jog sumažėjus sergamumui atitinkama liga, skiepyti vaiko nereikia. Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, jog ligos sukėlėjas neišnyksta, o skiepų pagalba pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari ligai. 

Nerekomenduojama atidėti vaikų skiepijimų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, jeigu nėra pagrįstų priežasčių: kontraindikacija skiepui arba liga. Dėl vaikų, kurie nebuvo paskiepyti laiku, rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad sudarytų individualų skiepijimo grafiką ir juos paskiepytu. Pasitaiko atvejų, kai tėveliai atsisako skiepyti savo vaikus pagal skiepų kalendorių, tačiau statistika rodo, kad nepageidaujamos reakcijos į skiepus registruojamos retai ir tai patvirtina tą faktą, jog šiuo metu naudojamos vakcinos yra veiksmingos ir saugios. Tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti vaiką, tačiau jie privalo prisiimti ir galimą riziką.

Jei galime vaikus apsaugoti nuo sunkių ligų, tai ir apsaugokime.